Klaipėdos politikai atidėjo sprendimą dėl tyliųjų zonų įteisinimo

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį bendru sutarimu nusprendė atidėti sprendimą dėl tyliųjų viešųjų zonų įteisinimo. Nuspręsta klausimą pirmiausia apsvarstyti su urbanistikos specialistais.

„Su urbanistais iš tiesų reikėtų padirbėti, nes negali tvarka sukelti komplikacijų ir veikti kaip teritorijų planavimo dokumentas“, - posėdžio metu kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pagal pasiūlytą reglamentą, miesto tyliosios viešosios zonos turi būti arti gyvenamosios vietos, netrikdomos transporto ir kitų triukšmo šaltinių, skirtos trumpalaikiui poilsiui. Šiose zonose ir dieną, ir vakare būtų privalu išlaikyti akustinį komfortą - ribinis vidutinis metinis aplinkos triukšmo rodiklis čia per parą negalėtų viršyti 50 decibelų.

Tyliosios zonos turėtų atsirasti Klaipėdos Skulptūrų parke, Kauno gyvenamojo rajono pėsčiųjų take. Taip pat atsirastų Žardininkų ir Vingio gyvenamųjų rajonų esančių pėsčiųjų tako tylioji viešoji zona bei Klaipėdos miško dalies nuo Vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono su pėsčiųjų - dviračių tako tylioji viešoji zona.

„Tylioji viešoji zona - tai ši esmės yra rekreacinė zona arti gyvenamųjų rajonų. Ten turės būti vykdomas triukšmo monitoringas, stovės įspėjamieji ženklai. Ir jeigu kas nors norės vykdyti triukšmingą, rekreacinę veiklą, tarkime, kokias varžybas ar dar ką nors, turės gauti savivaldybės leidimą“, - BNS sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, jeigu taryba ateityje patvirtins tyliųjų viešųjų zonų kūrimą mieste, kitąmet bus planuojama, kaip jas prižiūrėti.

Tyliosios zonos yra trijų rūšių - tylioji gamtos zona, tylioji aglomeracijos zona ir tylioji viešoji zona.

Vilniuje šiuo metu yra septynios tyliosios viešosios zonos. Kaune nėra nė vienos viešosios tyliosios zonos.


Šiame straipsnyje: Klaipėdatylioji zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių