- Gintarė Adamonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės alėją kaip merdinčią dabar regi daugelis kauniečių. Tačiau kartu su kitąmet planuojama pradėti gatvės rekonstrukcija ketinama ją prikelti ir naujam gyvenimui atverčiant kitą lapą istorijoje.
Tačiau ar šitie pokyčiai išties įmanomi? Interviu su Kauno miesto savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėju Sauliumi Kromalcu.
Koks šiandieninis Laisvės alėjos įvaizdis?
Miesto centras yra istorinį miesto identitetą apsprendžianti erdvė, kurioje per ilgą laiką susiklosto natūralūs žmonių srautų traukos objektai, tokie, kaip valdžios, sveikatos, švietimo, įstaigos, teatrai, muziejai, sakraliniai pastatai. Laisvės alėja kaip centrinė miesto gatvė, pasižymi išskirtine svarba miesto identitetui.
Bendradarbiaujant su universitetų studentais ir atlikus konkurencinės aplinkos tyrimus galima išskirti pagrindinius gatvės privalumus: maloni pasivaikščiojimo aplinka, lengvas pasiekiamumas transportu ir pėsčiomis, tvarka ir laisvalaikio praleidimo galimybės. Tačiau dėl pastarojo aspekto deja jai tenka nusileisti šalimais pastatytam prekybos ir pramogų centrui „Akropolis“.
Kas turėjo įtakos iki šiol šioje miesto centro vietoje vykusiems pokyčiams?
Visame pasaulyje miesto centrai susiduria su gyvybingumo praradimo problema. Ją dažniausiai lemia nuolatinių gyventojų pasitraukimas iš miestų centrų bei didžiųjų prekybos ir laisvalaikio centrų poveikis. Pastarieji sukuria alternatyvą miesto centrui, tačiau „po stogu“.
Yra daugybė veiksnių, kurie įtakoja miesto centro gyvybingumą. Tai ne tik ergonomiška aplinka, traukos objektų sukūrimas ir apjungimas tarpusavyje, saugumas, bet ir miesto valdymo kokybė. Kalbant apie Laisvės alėjos „konkurentus“, galima išskirti ne tik prekybos centrus „Akropolį“, „Mega“, tačiau ir prekybos miestelį „Urmas“ bei Kauno Senamiestį, kuris tapo lygiaverčiu konkurentu. Senamiesčio atgaivinimo pavyzdys visų pirma siejamas su bendruomenės iniciatyvų apjungimu, ko kol kas trūksta Laisvės alėjai.
Kuo konkrečiai galime šia gatve didžiuotis?
Nejučia Laisvės alėją lyginant su didžiaisiais prekybos centrais visų pirma yra pasigendama prekių ir paslaugų pasiūlos. Alėjos gyvenimą tiesiogiai įtakoja ir sezoniškumas. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad Laisvės alėjos lankytojai didžiąja dalimi yra patenkinti gatve kaip viešąja erdve, nors ir pripažįsta tam tikrų pokyčių būtinybę. Pagrindiniai Laisvės alėjos traukos faktoriai, kuriuos išskiria čia besilankantys: jauki pėsčiųjų zona, liepų alėja, kavinės ir barai, bei malonūs prisiminimai, siejami su šia miesto dalimi.
Kitąmet numatoma alėjos rekonstrukcija. Kiek tai pakeis jos įvaizdį?
Laisvės alėjos rekonstrukcija turės neišvengiamai susisieti su naujai besiformuojančia komercine erdve ir gyventojų, kaip vartotojų, lankymosi ypatumais. Sprendimas siejasi su trimis esminėmis problemomis: parkavimo vietų klausimu, saugumo užtikrinimu ir alėjos estetinės būklės sutvarkymu, kuris suprantamas kaip rekonstrukcija.
Remiantis tyrimais, Laisvės alėja miestiečių vertinama būtent kaip viešoji erdvė, skirta pėstiesiems. Tačiau net ir novatoriški architektų rekonstrukcijos projekte siūlomi sprendimai, kaip skėčių alėjoje įrengimas, nėra visiškai pajėgūs išspręsti sezoniškumo problemos. Juk šaltais rudens ir žiemos mėnesiais prekybos centrai išlieka patrauklesne apsipirkimo vieta nei centrinė miesto gatvė.
Europos praktika rodo, kad centrinėse miesto erdvėse vyrauja ne prekybos grandinės, bet unikalias paslaugas ir prekes siūlančios smulkaus ir vidutinio verslo įstaigos. Dėl šios priežasties Laisvės alėjoje esančios įmonės, gal net susijungusios į vieną darinį, ateityje turėtų išnaudoti sezoniškumo privalumus, sukurdamos tam tikrą aplinką. Čia turima galvoje sezonų „atidarymus“ bei „uždarymus“ puošiant vitrinas, organizuojant savitus renginius bei kreipiant dėmesį į akcentus, pavyzdžiui, čiuožyklos įrengimą. Tai galima pastebėti Senamiesčio – M. Valančiaus, Rotušės aikštės ar Vilniaus gatvės – verslininkų bendruomenių veikloje.
Ar po rekonstrukcijos galima tikėtis, kad Laisvės alėja sugrįš į savo aukso amžiaus laikus, kuriais ji galėjo girtis prieš kelis dešimtmečius?
Pažvelgus į gatvės istoriją, galima prisiminti, kad 1982 metų lapkričio 6 dieną baigėsi Laisvės alėjos rekonstrukcija. Tai buvo antroji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje po Šiaulių pėsčiųjų bulvaro atsiradimo 1975 metais. Iš viso rekonstrukcijos darbai tuo metu kainavo 3,141 milijono rublių. Būtent tokio traukos centro sukūrimas ir suintensyvino ir atgaivino miesto centrą.
Ar Laisvės alėja atgaus turėtą populiarumą po jos rekonstrukcijos priklausys ne tik nuo architektų, bet ir tiesiogiai nuo miesto valdžios, verslo ir visuomenės susišnekėjimo. Tikslingai stiprinant centrinę miesto teritoriją, turinčią savo istoriją, o ne priemiesčius, sukuriant ir stiprinant kultūros traukos centrus, kas šiuo atveju planuojama su „Romuvos“ kino teatru, šalia jų Laisvės alėjoje kurtųsi skirtingų paskirčių, gyventojų poreikius tenkinančios ir skirtingomis darbo valandomis aptarnaujančios įstaigos.
Todėl šiame procese yra ypač svarbu atsižvelgti į miestiečių bei miesto svečių kaip vartotojų poreikius, apsipirkimo, poilsio ir vietos pasirinkimo motyvus, kurie lems Laisvės alėjos atgaivinimo sėkmę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Saugumo kode“ – ekspertų atsakymai, mokymai ir prognozės
Informacijos daug, bet atsakymų vis dar trūksta? Pasiruošti viskam gyvenime neįmanoma, bet jeigu turite žinių, pasitikite esančiais šalia – iškart ramiau. Naujienų portalas lrytas.lt kartu su Krašto apsaugos ministerija...
-
Šešioms įmonėms – septyni medaliai
Kauno „Žalgirio“ arenoje šurmuliavusioje 16-ojoje Lietuvos gamintojų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2024“, tarp daugiau nei 250 dalyvių savo produkciją pristatė ir keturiolika Kauno rajono įmonių. Net še...
-
Nemokamas mamografijos tyrimas
Garliavos medicinos centras spalio mėnesį kviečia moteris nuo 25 iki 49 metų nemokamai atlikti mamografijos tyrimus. ...
-
Ramučių parko darbai artėja prie finišo1
Kauno rajono savivaldybėje apsilankiusi Karmėlavos bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkės pavaduotoja Rima Šuliokienė ir seniūnas Židrūnas Šadauskis informavo merą Valerijų Makūną apie galimybes užbaigti Ramučių par...
-
Diskutavo apie šeimose kylančius iššūkius
Spalio 15–16 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokslinė-praktinė konferencija „Vaiko ir šeimos gerovės siekis“, kurioje ekspertai diskutavo apie šeimose kylančius iššūkius, vyraujančias problemas, ...
-
Arlaviškės: vieta grožėtis, sportuoti ir ilsėtis
Arlaviškėse įrengtas Kadagių slėnio pažintinis takas yra viena labiausiai turizmui pritaikytų vietovių Lietuvoje. Tai pripažino Patraukliausios Europos vietovės projekto komisija, tuo gali įsitikinti ir kiekvienas čia apsilankęs, kai prie&sc...
-
Kauno rajonas už socialinį jautrumą pelnė „Auksinę krivūlę“
Spalio 10 d. Vilniuje jau devynioliktą kartą „Auksinių krivūlių“ statulėlėmis už įvairius pasiekimus apdovanotos šalies savivaldybės, tarp jų – ir Kauno rajono. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojim...
-
Geradarių dėka seniūnijų teritorijos tampa gražesnės, o šventės – turtingesnės ir įvairesnės1
Visi 25 Kauno rajono seniūnai vienbalsiai tvirtina: didžiausi pagalbininkai darbe yra bendruomenės, seniūnaičiai, ūkininkai, verslininkai, pavieniai gyventojai. Jų dėka seniūnijų teritorijos tampa gražesnės, švaresnės, saugesnės, o &scaron...
-
Kauno viešajame transporte po metų – atsiskaitymas ir banko kortelėmis17
Kauno viešajame transporte kaip alternatyvą planuojama įdiegti bekontaktį mokėjimą už bilietus ir banko kortelėmis. Tokia galimybė jau pasiteisino ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sako miestų viešojo transporto įmonių atstovai. ...
-
Kūdikis dienos šviesą išvydo medikų automobilyje: pasidalijo emocijomis – gimė stiprus vyrukas9
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus medikai priėmė gimdymą savo tarnybiniame automobilyje. ...