Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtino "Lietuvos dujų" pateiktą magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą.

"Šis projektas itin svarbus Lietuvai, nes tik nutiesus dujotiekį Šakiai-Klaipėda, Lietuvos vartotojams bus galima tiekti dujas iš suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje. "Lietuvos dujos" prašo Vyriausybės padengti pusę šio projekto vertės. Vertindami šio projekto svarbą, iki metų pabaigos rasime finansavimo šaltinį. Todėl tikiu, kad dujotiekis bus nuteistas kaip galima greičiau", - pranešime spaudai sakė A.Sekmokas.

Planuojama, kad šis magistralinis dujotiekis išplės Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus, pagerins perdavimo sistemos patikimumą.

Patvirtintas dujotiekio Tauragė-Klaipėda specialusis planas yra magistralinio dujotiekio Šakiai-Klaipėda antrasis etapas.

Magistralinis dujotiekis, kurio bendras ilgis - 102,7 kilometro, planuojamas tiesti per Tauragės (30,7 kilometro), Šilutės (49,2 kilometro) ir Klaipėdos (22,8 kilometro) rajonų savivaldybes.

Tam, kad dujos iš Klaipėdos uosto pasiektų Lietuvos dujų sistemą, reikia nutiesti ir dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas.

Vokietijos ir Rusijos koncernų "E.ON Ruhrgas International" ir "Gazprom" bei Lietuvos Vyriausybės valdoma bendrovė "Lietuvos dujos" apie dvejus metus truksiančias magistralinio dujotiekio, užbaigsiančio Lietuvos dujų perdavimo sistemos kūrimą, statybas iš Jurbarko į Klaipėdą pradės iš karto po to, kai valstybė sutiks finansuoti pusę jo vertės.

Dėl neišspręsto finansavimo rugpjūčio viduryje Kainų komisija atsisakė derinti investicijų projektą tikėdamasi, kad toks sprendimas paskatins Vyriausybę imtis skubių priemonių ir ieškoti finansavimo.

Dujotiekio, kuris yra svarbi ir būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis, projektas vertinamas apie 180 mln. litų.

Šiuo metu į Klaipėdą ateina dujotiekis iš Panevėžio per Šiaulius, tačiau jo pajėgumas dėl mažo vamzdyno diametro (300 milimetrų) yra nedidelis. Vamzdyno į Klaipėdą pajėgumas būtų didesnis - jo diametras siektų 400 milimetrų.

Vokietijos "E.ON Ruhrgas International" priklauso 38,9 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, Rusijos "Gazprom" - 37,1 proc., valstybei - 17,7 proc. akcijų.