Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras atliko didelės apimties uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programą.

Joje apibendrinami ir analizuojami 2005 – 2009  m. duomenys, kurie apžvelgia demografinę situaciją, socialinę ekonominę būseną, sveikatos būklę, fizinės aplinkos veiksnius, sveikatos priežiūros išteklius ir veiklos, gyvensenos rodiklius.

Gimsta mažiau nei miršta

Nuo 2005 metų natūrali gyventojų kaita buvo neigiama t.y. mažėjo gyventojų skaičius dėl to, jog gimė mažiau asmenų nei mirė. Kadangi gimstamumas visoje Lietuvoje, o taip pat ir Klaipėdoje turi tendenciją didėti, o mirtingumas – mažėti, tai 2009 metais, kaip jau buvo minėta, Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis įgavo teigiamą ženklą.

Gimstamumas Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didėja. 2005 m. gimusiųjų buvo 1608; 2007 m. – 1860; 2009 m. – 2256. Išvedus analizuojamų metų vidurkį, gimstamumas 2009 m. buvo 11 1000 gyventojų, tačiau nors ir pastebimos teigiamos tendencijos, rodikliai yra mažesni už 15 gyvų gimusių 1000 gyventojų per metus

Nuo 2005 metų gyventojų Klaipėdoje sumažėjo 5333 asmenimis. 2009 metais mieste buvo 183434 gyventojai.

Vyrai miršta jaunesni nei moterys

Analizuojant 2009 m. mirtingumą pagal lytį ir amžių Klaipėdos mieste, akivaizdu, kad didžiausias mirtingumas tarp vyrų vyrauja 55-74 m. amžiaus grupėje, tarp moterų – vyresnių, nei 75 m. amžiaus.

Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didesnis nei moterų (apskaičiavus 2005–2009 m. mirtingumo rodiklių vidurkį vyrų – 283,3 100 tūkst. gyv., o moterų – 204,7 100 tūkst. gyv); tokios pat tendencijos yra ir mirtingumo nuo kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligų (2005–2009 m. mirtingumo rodiklių vidurkis: nuo kvėpavimo sistemos ligų vyrų – 70,2 100 tūkst. gyv., o moterų – 28,8 100 tūkst. gyv.; kraujotakos sistemos ligų vyrų – 548,1 100 tūkst. gyv., o moterų – 523,6 100 tūkst. gyv.).

Tokie rodikliai pagrindžia rodiklį, kuris rodo, jog Klaipėdos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 11 metų trumpesnė

Vidutinis klaipėdiečių amžius – 39,3 metai

Tai užfiksuota 2009 metais. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis turi tendenciją augti ir yra didesnis už Klaipėdos apskrities (38,6) ir Lietuvos rodiklius (39,2).

Klaipėdiečių vyrų vidutinis amžius 2009 metais buvo 36,8 metai ir turi tendenciją didėti, o moterų vidutinis amžius yra 41,3 metai, bet priešingai nei vyrų, turi tendenciją mažėti.

Klaipėdiečiai serga dažniau

2009 metais klaipėdiečių bendrasis sergamumas buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų bedrasis sergamumas piktybiniais kraujo ir kraujodaros organų ligomis, endokrininės, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos ligomis, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis.

Klaipėdos mieste bendrojo sergamumo (visų registruotų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laiką tarp tam tikros teritorijos gyventojų) rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų yra aukštesni nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Suaugusiųjų bendrasis sergamumas turi tendenciją mažėti, o vaikų – nemažėja. Tačiau klaipėdiečių sergamumo (naujai nustatytų ligos atvejų) rodiklis turi tendenciją mažėti (suaugusiųjų 2006 m. – 1049,6 (1000 suaugusiųjų), o 2009 m. – 940,0; vaikų 2006 m. – 2046,7 (1000 vaikų), o 2009 m. – 1793,8).

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.