- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antropologai sudavė smūgį teorijoms, kad Homo sapiens kryžminosi su neandertaliečiais, kurie esą perdavė šiuolaikiniams žmonėms dalį savo genetinio palikimo.
Per pastaruosius dvejus metus atlikti keli tyrimai rodė, kad H.sapiens kartais kryžmindavosi su neandertaliečiais - paslaptingais mūsų „pusbroliais“, gyvenusiais tam tikrose Europos, centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų dalyse kokius 300 tūkst. metų, bet išnykusiais prieš maždaug 30-40 tūkst. metų.
Įrodymus pateikia iškasenų DNR, kuri rodo, kad vidutiniškai 1-4 proc. euraziečių ir azijiečių NDR yra tokia pat kaip neandertaliečių. Afrikiečiai tokios DNR beveik išvis neturi.
Tačiau naujas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad ta bendra DNR yra paveldėta iš bendrų protėvių, o ne atsiradusi dėl abiejų hominidų rūšių kryžminimosi.
Kembridžo universiteto Evoliucinės ekologijos grupės mokslininkai Andrea Manica (Andrėja Manika) ir Andersas Erikssonas (Andersas Eriksonas) pirmadienį JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) rašė, kad kompiuteriu sumodeliavo genų odisėją.
Ji prasideda bendrais H.sapiens ir neandertaliečių protėviais, kurie maždaug prieš pusę milijono metų gyveno Afrikos ir Europos dalyse.
Maždaug prieš 300-350 tūkst. metų šių hominidų Europos populiacija atsiskyrė nuo Afrikos populiacijos.
Gyvendama genetinės izoliacijos sąlygomis, europinė grupė pamažu evoliucionavo į neandertaliečius, o afrikinė grupė galiausiai virto H. sapiens, kurios atstovai maždaug prieš 60-70 tūkst. metų bangomis ėmė plisti iš Afrikos.
Tos H. sapiens bendruomenės, kurios geografiškai buvo arčiau Europos ir kurios galėjo gyventi Šiaurės Afrikoje, išlaikė palyginti didesnę protėvių genų dalį, rodo teorija.
Jie taip pat pirmieji apgyvendino Euraziją per didelę migraciją iš Afrikos.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai europiečiai ir azijiečiai, bet - ne afrikiečiai, genetiškai yra truputėlį panašūs į neandertaliečius.
„Mūsų darbas aiškiai rodo, kad šiuo metu neandertaliečių genome esančios struktūros nėra išskirtinės ir atitinka mūsų lūkesčius, kuriuos matytume be hibridizacijos“, - spaudos konferencijoje sakė A.Manica.
„Tad, jeigu kokia nors hibridizacija ir buvo, - sunku neginčijamai įrodyti, kad jos niekada nebuvo, - ji turėjo būti minimali ir daug mažesnė nei ta, kokią dabar teigia žmonės“, - pridūrė jis.
Vienas didžiausių antropologijos klausimų yra toks: kas nutiko neandertaliečiams?
Hibridizacija bent iš dalies atsakytų į šį klausimą. Kryžmindamiesi su žmonėmis neandertaliečiai nebūtų buvę išnaikinti žmonių ar klimato pasikeitimo, kaip teigia kai kurie mokslininkai. Vietoje to neandertaliečių genai būtų įsilieję į dominavusios Homo rūšies genomą.
Atskiras tyrimas, kurio rezultatus taip pat paskelbė PNAS ir kurį Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos institute Leipcige Vokietijoje atliko Svante Paabo (Svantės Pabo) vadovaujami mokslininkai, rodo, kad neandertaliečių ir H. sapiens šakos atsiskyrė prieš maždaug 400-800 tūkst. metų - anksčiau nei manyta.
Ši mokslininkų grupė taip pat apskaičiavo, kad žmonės nuo šimpanzių - mums artimiausių primatų - atsiskyrė maždaug prieš 7-8 mln. metų - anksčiau nei prieš 6-7 mln. metų, kaip bendrai manoma šiuo metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keturi TKS astronautai dėl blogų orų toliau priversti laukti grįžimo į Žemę
Dėl nepalankių orų sąlygų keturi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai toliau priversti laukti kelionės namo. NASA astronautai Matthew Dominickas, Michaelis Barrattas, Jeanette Epps ir rusų kosmonautas Aleksandras Grebenkinas i&sca...
-
Skelbia kibernetikos ekspertų konkursą: už atrastas spragas – piniginiai prizai
Kibernetinio saugumo entuziastus Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus iš eilės kviečia išbandyti savo įgūdžius konkurse „Bug Bounty“. Konkurso dalyviai per 10 darbo dienų turės atrasti spragas savivaldybei priklausančiose...
-
E. Musko „X“ išvengė griežtų ES konkurencijos taisyklių1
Milijardieriaus Elono Musko platformai „X“ nebus taikomos griežtos Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės, kuriomis siekiama, kad skaitmeninės rinkos būtų atviros, trečiadienį pranešė Europos Komisija. ...
-
TEA: pasaulis žengia į elektros energijos amžių1
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pareiškė, kad iki 2030 metų daugiau nei pusė pasaulio elektros energijos bus pagaminama iš mažai teršiančių šaltinių, tačiau švarios energijos naudojimas pasaulyj...
-
NASA: saulė pasiekė aktyvumo maksimumo periodą
JAV kosmoso agentūra NASA antradienį paskelbė, kad saulė pasiekė aktyvumo maksimumo laikotarpį, kuris tęsis dar vienerius metus, o jam trunkant ateinančiais mėnesiais danguje bus matomos pašvaistės. ...
-
„Microsoft“ įspėja, kad Rusija ir Kinija aktyviau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius
Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja vis agresyviau ir rafinuočiau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius, kad šie vogtų pinigus, gautų žvalgybinės informacijos ir darytų įtaką rinkimams, teigiama antradienį paskelbtoje technologijų įmon...
-
„Google“ nori pirkti branduolinę energiją savo duomenų centrams1
„Google“, sekdama „Microsoft“ pavyzdžiu, pirmadienį paskelbė apie planus pirkti branduolinę energiją duomenų centrams eksploatuoti šiame elektros energijos reikalaujančiame dirbtinio intelekto (DI) amžiuje. ...
-
Nobelio ekonomikos premija už pasaulinės nelygybės tyrimus skirta trims amerikiečiams
Nobelio ekonomikos premiją už įžvalgas, padėsiančias geriau suprasti pasaulinę nelygybę, laimėjo trys ekonomistai iš Jungtinių Valstijų. ...
-
Pirmi pasaulyje: „SpaceX“ sėkmingai „pagavo“ savo raketos greitintuvą
„SpaceX“ sekmadienį sėkmingai „pagavo“ savo „Starship“ raketos greitintuvą, kai šis po bandomojo skrydžio grįžo į paleidimo aikštelę – tai pirmas toks bandymas pasaulyje, kosmoso bendrovei siekian...
-
Nobelio chemijos premiją pasidalijo JAV ir JK mokslininkai1
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta Davidui Bakeriui iš JAV už kompiuterinį baltymų projektavimą bei Jungtinės Karalystėje dirbantiems Demisui Hassabi ir Johnui M. Jumperiui už baltymų struktūros nuspėjimą, trečiadienį paske...