- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žaliųjų organizacijų pastangomis pastaraisiais dešimtmečiais viešojoje erdvėje nuolat įrodinėjama, kad vilkai nekelia jokios grėsmės žmonėms.
Susidarė paradoksali situacija – visiškai neliko priešingos informacijos, dažnai netgi nebeaišku, su kuo polemizuojama ir kokią nuomonę bandoma neigti. Perteklinis žinių srautas apie „neperskiriamą“ vilkų ir žmonių draugystę paskatino pasidomėti, ką apie vilkų grėsmę mano dabartiniai Lietuvos gamtos mokslo atstovai, prisiminti šaltinius bei autorius apie vilkus turėjusius ne tokią draugišką nuomonę.
Šiuo atžvilgiu įdomiausi yra Rusijos mokslininkų pateikiami šaltiniai, kadangi mūsų miškuose įsikuriantys ar laikinai čia užklystantys vilkai priklauso tai pačiai, visą Rusijos europinę dalį apimančiai vilkų populiacijai.
Nuo seno Rusijoje vilkai sietini su negandomis. „Ženklus vilkų pagausėjimas visada sutapdavo su visuomenės nuskurdimo, socialinių neramumų, karų laikotarpiais, todėl vilkai tapo grėsmingu visuomenės bejėgiškumo, neturto, socialinės netvarkos simboliu“, – XIX a. pabaigoje rašė žymus rusų zoologas Leonidas Sabanevas (1844–1898). Vilko grėsmės įvaizdį palaikė tikri ar tariami nutikimai, kai vilkai tiesiogiai pasikėsindavo į žmonių gyvybę. Daugiausia žinių apie juos XIX a. šaltiniuose. Knygoje „Medžioklės ūkio Rusijoje apžvalga nuo 1870 iki 1887 m.“, rusų biologas Anatolijus Silantjevas (1868–1918) pateikia duomenis surinktus iš 49 Rusijos europinės dalies gubernijų, kur per nurodytą laikotarpį vilkų agresijai priskirti 1 445 žmonių mirtimi pasibaigę atvejai. Kitame šaltinyje, „Rusijos imperijos vidaus reikalų ministerijos žurnale“ (1840–1861 m.), taip pat reguliariai rašoma apie vilkų sudraskytus žmones. Nors skaičiai neįtikėtini, tačiau šalia statistikos, pateikiama ir atvejų aprašymai, nurodomos tikslios vietovės, aukos, įvykių aplinkybės, liudininkai.
XX a. antrosios pusės atvejus, kai vilkai užpuolė ir sudraskė žmones (dažniausiai vaikus) nagrinėjo Michailas Pavlovas (1920–2009), biologijos mokslų daktaras, medžiotojas. Surinktus duomenis jis paskelbė 1982 m. išleistoje monografijoje „Vilkas“, kur aprašo vilkų–žmogėdrų siautėjimą Rusijoje po 2–ojo Pasaulinio karo. Nors Rusijos mokslininko teiginiai ir įžvalgos sulaukė aršios šuninių šeimos gyvūnų mylėtojų kritikos, tačiau pateikiamus faktus autorius pagrindė pakankamai svariais įrodymais, tad jo surinkta medžiaga ir atlikto darbo vertė išlieka aktuali bei įdomi ir šiandienos skaitytojui.
Vilkų konfliktų su žmonėmis problematikai neliko abejingi ir Lietuvos mokslininkai. Gamtos mokslų habil. dr. Linas Balčiauskas pristato apibendrintus duomenis apie vilkų ir žmonių susidūrimus per pastaruosius 300 m., fiksuotus įvairiose Europos ir pasaulio šalyse.
Pasak autoriaus, stambiųjų plėšrūnų baimė yra genetiškai užkoduota mūsų pasąmonėje ir jos išvengti nepadės jokios masinio informavimo priemonės arba jaunuoliai, prie Aplinkos ministerijos demonstruojantys savo meilę plėšrūnams ir prieštaraujantys jų medžioklei. Lietuvos visuomenės apklausa parodė, kad apie 80 proc. respondentų teigia, kad „Jei miške gyventų vilkai, jame lankantis būtų neramu dėl šeimos saugumo“ (apklausa atlikta: 2004–2010 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, apklausta daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų, vyresnių nei 15 metų). Žmonių mirtimi pasibaigusių susidūrimų su vilkais yra pasitaikę pas kaimynus lenkus, latvius, estus.
„Vilkų ir žmonių tiesioginiam konfliktui reikalingos tam tikros sąlygos – suirutė (pvz., Afganistanas), visiškas skurdas kaime (Indija), natūralaus maisto stoka (Ispanija). Tačiau atmesti galimą – būtent, galimą ir tikėtiną – vilkų potencialų pavojų platinant pasiutligę, nevertėtų. Apie tai, kodėl vilkai kelia baimę, galėtų pareikšti savo nuomonę kuo platesnis visuomenės ratas. Tai suteiks dar vieną atspalvį kol kas labai jau siaurai diskusijai – medžioti vilkus ar juos saugoti“,– teigia L. Balčiauskas.
3-ame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje skaitytojai taip pat ras kitų straipsnių: apie senovės lietuvių vandens stichijos (taigi ir žvejų) dievą Andoją, medžioklę Burkina Fase, medžioklinio ginklo įsigijimo sąlygas Anglijoje ir kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„SpaceX“ į kosmosą iškėlė dar du lietuviškus palydovus
JAV kosmoso bendrovė „SpaceX“ misijos „Transporter 12“ metu antradienio vakarą į kosmosą iškėlė du Lietuvos įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) palydovus. ...
-
Kodėl traškučių pakeliuose tiek daug oro: retas žino ar susimąsto apie tai2
Į šį klausimą atsakė patys gamintojai. Faktas yra tas, kad traškučių pakuotėje esantis oras atlieka pagrindinį vaidmenį. Pasak gamintojų, tai – ne šiaip paprastas oras, kaip daugelis mano, o azotas, kuris naudojamas tam, ka...
-
Tarptautinis faktų tikrintojų tinklas: Zuckerbergo pareiškimas apie cenzūrą yra netiesa2
Įmonės „Meta“ steigėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo pareiškimas, kad feisbuko faktų tikrinimo programa pavirto į cenzūrą, yra „netiesa“, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis faktų tikrintojų tinkl...
-
Mokslininkai: pirmą kartą viršyta kritinė pasaulinio atšilimo riba3
Mokslininkų teigimu, praėję metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys – be to, tai buvo pirmieji metai, kuriais viršyta svarbi 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo virš ikipramoninio l...
-
„Meta“ atsisako faktų tikrinimo programos: cenzūros pabaiga ar chaoso pradžia?
JAV technologijų bendrovė „Meta“ antradienį paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos. ...
-
Gėrimas iš ateities: kavos gurmanai jau ragauja dirbtinio intelekto kūrinį5
Suomiai jau gali paragauti kavos, kurią sukūrė dirbtinis intelektas. Tai – keturių kavos rūšių derinys, sukomponuotas taip, kad idealiai atitiktų kavos gurmanų skonį. ...
-
Pietų Anglijoje rastas 166 mln. metų senumo „dinozaurų takas“1
Pietų Anglijos kalkakmenio karjere kasdamas molį darbininkas pastebėjo neįprastus iškilimus, kurie, pasirodo, slėpė vadinamąjį dinozaurų taką – išmirusių roplių pėdsakų grandinę, ketvirtadienį pranešė tyrėjai. ...
-
Mokslininkai įspėja apie naują grėsmę: dirbtinis intelektas jumis manipuliuos4
Kembridžo universiteto mokslininkai pirmadienį paskelbtame straipsnyje įspėjo, kad pokalbių dirbtinio intelekto įrankiai netrukus galės „slapta daryti įtaką“ vartotojų priimamiems sprendimams naujoje komercinėje erdvėje, vadinamoje &bdq...
-
Neištvėrė baisaus poveikio vaikams: ketiname išvyti šį banditą iš savo kaimynystės2
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama) šeštadienį pareiškė, kad vyriausybė nuo 2025-ųjų bent vieneriems metams uždarys socialinį tinklą „TikTok“. ...
-
Protingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas vyras tikina turįs atsakymą, kas vyksta po mirties17
Christopheris Langanas, kurio intelekto koeficientas (IQ), teigiama, yra aukštesnis nei Alberto Einšteino, pasidalijo savo teorija apie pomirtinį gyvenimą. ...