Dar vienas ekologinių miestų ypatumas – neįprastai išnaudojama žaluma, kurios pagalba užtikrinama oro kokybė. Pavyzdžiui, tam išnaudojami stogai arba pastatų sienos.

„Jei statinys užima tam tikrą žemės plotą, prarasta žalioji teritorija kompensuojama apželdinant jo stogą. Augalai yra ir lietaus vandens sugėrėjai – sugėrę, kaip kempinės, vandenį, vėliau jį išgarina, o drėgnesnis oras sugeria kietąsias daleles – jų kiekį ore sumažina net iki 20 proc. Tuo pačiu tikslu maksimaliai stengiamasi išlaikyti vandenį paviršiuje per įvairias konstrukcijas – baseinėlių, dirbtinų upelių, kaskadų sistemą“, - pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas, prof. Sigitas Čereškevičius.

Ekologiniuose miestuose šalia daugiabučių, be žaliųjų poilsiui skirtų zonų, galima pamatyti ir šiltnamius bei daržus. Siekiant skatinti gyvenimo, poilsio ir darbo žemės ūkyje integraciją, žmonėms šalia namų dalinama žemė. Taigi žmonės turi, kur praleisti savo laisvalaikį, išsiaugina savo reikmėms daržovių, o augmenija savo ruožtu švarina orą.

„Panašiais ekologinių miestų principais šiuo metu jau planuojami didmiesčių miestai palydovai. Tokių ekologinių kompleksinių miestų pavyzdžių jau yra pakankamai daug – taip pat ir Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje – saulės miestas Linz-Pichling, Ispanijoje – saulės gyvenvietė ParcBIT (Maljorka), Anglijoje ekomiestas Sherford.

Ekologinių miestų kūrimo judėjimas prasidėjęs ir Kinijoje. Ten yra miestų, pavyzdžiui, Dongtanas, kurie sukurti kaip ekologiniai – su visais jų atributais. Tai žali, užtikrinantys gerą oro kokybę, naudojantys šiuolaikines transporto susisiekimo priemones ir minimalius energetinius išteklius gyvenamieji kvartalai, kuriuose kompleksiškai suprojektuotos darbo, gyvenimo ir poilsio vietos. Taigi ekologinio miesto idėja įgauna labai didelį pagreitį ne tik teorijoje, bet ir praktikoje“, - aiškino pašnekovas.

Anot S. Čereškevičiaus, įprastuose miestuose taip pat galima diegti ekologinius principus – pirmiausiai daugiau naudojant atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau naujosios technologijos yra brangios, todėl bent iš pradžių norintiesiems įsigyti „žaliosios“ technologijos įrangas būtina valstybės parama.

„Kodėl Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse ant gyvenamųjų, visuomeninių bei pramoninių pastatų stogų per pastaruosius dvejus metus masiškai montuojamos saulės baterijos? Nes valstybė kompensuoja dalį jų įsigijimo kainos. Arba kodėl pirmoji šalis, kurioje masiškai pradėjo plisti elektromobiliai ir juos mielai naudoja ne tik jaunimas, bet ir verslininkai, yra Norvegija? Kadangi joje elektromobiliams leidžiama važiuoti visuomeninėmisio transporto juostomis, nereikia mokėti už parkavimą centre, be to, čia pat yra nemokamas pakrovimas. Tiesa, užmiestyje toli jais nenuvažiuosi, bet važinėtis jais mieste sudarytos visos sąlygos. Elektromobiliai sparčiai populiarėja ir kitose valstybėse“, - aiškino pašnekovas.