- LSDP inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad dėl Visagino atominės elektrinės projekto valdantieji ir visuomenė nemiega dėl skirtingų priežasčių: valdantieji skuba po juo padėti galutinį parašą, o žmonės – užbėgti už akių galimai didžiulei naštai, užgulsiančiai šalies biudžetą.
Gegužės 23 dieną pristatytas „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas dar kartą atskleidė tą patį paradoksą: Visagino atominės elektrinės projektui, dėl kurio baigiami sudėti parašai, visiškai pritaria vos 13 proc. gyventojų, tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų (50,6 proc.) atominės elektrinės statybai griežtai priešinasi.
Toks nepritarimas yra visiškai suprantamas ir nesunkiai paaiškinamas. Juk iš tiesų iki pat šiol neaišku, iš kur bus gautos AE statybai reikalingos lėšos – 1,04 mlrd. eurų. Todėl ir mūsų, socialdemokratų, pozicija yra vienareikšmiška – mes ne prieš elektrinę, jeigu tam yra lėšų. O šiandien aišku viena – tokių lėšų sukaupti nepavyks, o skolintis rinkoje bus labai brangu, ypač jei iš euro zonos trauksis Graikija, o Ispanija kreipsis paramos į Europos Komisiją.
Tokiu atveju VAE projekto savikaina dar labiau išaugtų, o dėl to didėtų ir gaminamos elektros energijos kaina.
Pavyzdžiui, iki šiol iš valdžios lūpų tebesklinda skirtinga informacija, kiek elektrinės statyba kainuos Lietuvai, kiek tai padidins ar nepadidins valstybės skolą. Pagaliau – taip ir nepasakoma, kiek, pastačius elektrinę, gyventojams iš tiesų kainuos elektros energija.
Juk Lietuvos valdantieji nepaliaujamai kartoja, kad elektra kainuos 7-10 centų už kilovatvalandę. Nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad kaina sieks 30 centų. O štai Latvijos dienraščiuose mirga skaičius 45 centai, Estijos – 1 Lt.
Ir paaiškinti, kuris skaičius yra teisingiausias, valdantieji net nemėgina. O kai kurie net nebando slėpti, jog gyventojų būgštavimai jiems nė motais. Esą apklausas rengti jau per vėlu, nes projektas per toli pažengęs. Tokios nežinios ir sumaišties rezultatas – skeptiška ir nusivylusi visuomenė. Tad nieko stebėtino, kad net 64 proc. gyventojų įsitikinę, kad atominės elektrinės statyba tikrai padidins valstybės skolą.
Sprendimus priima nesitarę
Svarbiausių energetinių sprendimų už uždarų durų, be pasitarimo su gyventojais, nedrįsta priimti nė vienos pažengusios Europos šalies valdžios atstovai. Pavyzdžiui, panašūs projektai Skandinavijos šalyse svarstomi bent dvejus metus, Vokietijoje – apie metus. Per tą laiką visuomenė supažindinama su visa informacija, įsigilina į situaciją ir galiausiai susidaro aiškią nuomonę – nesvarbu, teigiamą ar neigiamą.
Tuo tarpu Lietuvoje valdantieji žmonėms nedavė ne tik laiko, bet ir būtiniausios informacijos. Tai – precedento visoje Europoje neturintis požiūris. Juo labiau, kad net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pabrėžė, jog dėl atominės energetikos plėtros būtinas galutinis apsisprendimas ir platus sutarimas. Juk tokio projekto įgyvendinimas – ne vienerių metų darbas, o jo rezultatai – tebūnie tai didesnė energetinė nepriklausomybė, pigesnė elektros energija ar neigiami aspektai, tokie kaip radioaktyvių atliekų laidojimas ar elektrinės avarijos grėsmė – ne vienos ateities kartos reikalas.
Juolab, kad būsimos elektrinės saugumu tiki vos 11 proc. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mums reikia durnių, vagių ir pajacų3
Rinkimų erzelyje įsivyrauja netikėti diapazonai – net taupiosios premjerės valdoma Vyriausybė pritarė, kad minimali alga būtų didinama 12,34 proc. – iki 1 038 eurų. Žėrinti dovana plebėjams, turintiems susiprasti, už ką reikėtų bals...
-
Kam šiandien atidarėte savo namų duris, mieli Lietuvos žmonės?3
Nors konservatoriai šiandien mus žada ginti, auginti ir džiuginti, akivaizdu, kad kitai Vyriausybei vietoje džiaugsmo paliekama didžiulė problemų kupra. ...
-
Konservatoriai bunkeryje29
Buvo laikas, kai Kaunas vadintas konservatorių tvirtove, nes jie surinkdavo daugiausia rinkėjų balsų. Kodėl jiems taip sekėsi – ne iki galo aišku. Kažin ar tai buvo jų pačių nuopelnas? Greičiau žmonių lūkesčiai, susiję su Baltijos ...
-
Kardelių testas4
Prie slenksčio trepsint Rugsėjo pirmajai, Mokslo ir žinių dienai, reikalų – tik prakaitą brauk. Manote, dėl šimtais eurų skaičiuojamų išlaidų suruošti vaiką į mokyklą? Ar dėl neatnaujintų vadovėlių, nerimą kelian...
-
Šlovinamo paveldo šerdis3
Politikoje svarbiausią vaidmenį vaidina ne vertybės, o pragmatiniai ekonominiai ir kariniai interesai, tad į kalbas, kad Kijevo Rusia yra labai svarbi Kremliaus nacionalinei savimeilei, galima nekreipti dėmesio. ...
-
Grūmoja „Ivanu“7
Trijų dienų „blickrygui“ išsivysčius į beveik trejų metų karą ir Kremliui išmėginus visus įmanomus civilių ukrainiečių naikinimo bei demokratinio pasaulio visuomenės šantažo būdus, „Z“ ofenzyva vis ti...
-
Istorinis įvykis: Šventojoje – jaunųjų buriuotojų treniruotės
Nors esame jūrinė valstybė, penkiasdešimt metų Baltijos jūra Lietuvoje nebuvo mačiusi besitreniruojančių vaikų burių. Džiugu, kad ši svarbi permaina įvyko būtent Šventojoje, kur keliasdešimt jaunųjų buriuotojų susiri...
-
Sujudimas virtualiojoje tarpuvartėje2
Pranešimų siuntimų platformos „Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo sulaikymas Prancūzijoje sulaukė audringos tarpusavyje nieko bendra neturinčių asmenų ir bendruomenių reakcijos. Nuo Elono Musko, italų vicepremjero Matteo Salvini, Kr...
-
Kam ministerijai stilistai?14
Viešai džiūgauja paskelbtas dar vienas partinis laimėjimas: vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, pasiekė 644 eurus. ...
-
Žalia šviesa gerovės valstybei kurti2
Atrodo, kad dabar jau tikrai Prezidentui Gitanui Nausėdai užsidegs žalia šviesa kurti visuotinę gerovę, nes dings pagrindinės kliūtys. ...