Praėjusios savaitės Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje buvo svarstomas klausimas, kaip vyksta jau prasidėję Sveikatingumo metai, kaip jie finansuojami. Iš ministerijų atėję atstovai kaip vienas tvirtino, kad ne kažką čia ir galime padaryti, nes finansavimas tam juk nenumatytas. Iš ministerijų atstovų galėjau suprasti, kad tų Sveikatingumo metų valdžios institucijoms kaip ir nėra.

SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė išklausiusi pasisakiusius konstatavo, kad nesulaukė rimtų atsakymų iš ministerijų atstovų,  o vicepirmininkas Antanas Matulas pareiškė:  „Sveikatingumo metai jau sužlugdyti, nes neskirtas tam finansavimas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti tiek buvusi, tiek esama valdžia. Nepasinaudota gera galimybe“. Teisingai A. Matulas padarė išvadą:  kol nebus kuo greičiau įkurtas sveikatos fondas į kurį būtų pervedami alkoholio ir tabako vos keli proc. surenkamų akcizų sumos – nieko nebus. Ir paragino kolegas kuo greičiau tą fondo įkūrimo procesą įgyvendinti.

Padrikoje komiteto diskusijoje reziumavau: „Jei nevyriausybinės organizacijos iš savo finansinės ubagystės vis vien kažką padarys per Sveikatingumo metus  – tokie dar bus rezultatai, o valstybinis požiūris vargu ar keisis, kalbų girdime gražių, o darbų – ne“.  Skėtinės organizacijos - Lietuvos sveikuolių sąjunga ir Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija parašė 2 bendrus raštus visiems savivaldybių sveikatos biurams ir savivaldybių administracijoms dėl bendradarbiavimo  įgyvendinant konkrečias LR Vyriausybės patvirtintas  Sveikatingumo metų priemones. Deja, tiek į vieną, tiek į kitą kvietimą iš viso atsiliepė apie 10 savivaldybių ir sveikatos biurų, tarpe jų įskaičiuotos ir tos, kurios parašė tik tiek: „Ačiū, raštą gavome, persiuntėme kompetentingoms institucijoms“.

Praėjusį ketvirtadienį Nacionalinė sveikatos taryba Seime pristatė metinį pranešimą. Vaizdelis toks: atėjo profesorius Juozas Pundzius į nedrausmingų studentų auditoriją, kur susirinko iki 30 Seimo narių ir iš jų pusė šnekučiavosi tarp savęs ir sprendė svarbesnius reikalus nei klausėsi paskaitos: „Sveikas senėjimas - nauji iššūkiai Lietuvai“.  Paskaita, kad ir teisinga, bet nuobodoka. Apie realias problemas ir aktualijas, kurios įvyko per metus, ar turėtų vykti šiais metais  – nei žodžio: kokie priimti labai žalingi įstatymai ar kokie nepriimti, kas keitėsi. Net neužsiminta, kad šie metai paskelbti Sveikatingumo metais ir ko mes galime iš jų tikėtis. Ar matosi, kad valdžios institucijos rimtai nusiteikusios juos rezultatyviai įgyvendinti?  Todėl tokių metinių pranešimų reikšmė ir prasmė - nulinė.

Prieš tapdamas sveikatos apsaugos ministru Vytenis Povilas Andriukaitis pasižymėjo daug žadančiomis kalbomis apie sveikatos sistemos sukūrimą, nes jos visai nėra, kad „nuo medikalizacijos bus einama link sveikatinimo“.

Kai dar tebebuvo kandidatas į SAM ministrus V.P. Andriukaičiui pasakiau: “Į jus dedame daug vilčių. Ir labai atsargių, be iliuzijų vilčių, nes dar nei vienam ministrui realiai nepavyko tapti tikru sveikatos ministru, buvo tik farmacijos ir gydymo sistemos tarnai. Kai atsisėsite į ministro kėdę, ar nebus taip, kad apraizgys seni gydymo sistemos kadrai ir būsite visiškai paralyžuotas ir realiai nieko nepakeisite?“.

Kad SAM kadrai liko seni – tai akivaizdžiausias faktas. Kalbos kalbomis, o pirma iššauta griausminga V.P. Andriukaičio patranka įnešė daug chaoso: vėl pradedama nuo gydymo reformos (iškreiptai vadinamos sveikatos), kuri tęsiasi visus 20 metų, o gyventojų sveikata ne kad negerėjo, o net prastėjo.

Pagrindinės diskusijos viešojoje erdvėje dabar po ministro teiktų pataisų vyksta taip pat tik apie gydymo pinigų srautus  - ar valstybinės gydymo įstaigos geriau, ar privačios, o proga pradėti nuo Sveikatingumo metų iškeltų tikslų įgyvendinimo – proga praleidžiama, praktinis jos įgyvendinimas stringa arba jau yra sužlugdytas. Suprantama, gydymo sistemoje taip pat reikalingos permainos ir tvarka, bet ji tikrai galėjo kažkiek palaukti, būti nuosekliai išdiskutuota. Nes jei vyraus bendrai toks žmonių sergamumas ir nesirūpinimas savo sveikata, tokia visuomene gydymo ir farmacijos  sistemos šulams manipuliuoti labai paprasta ir civilizuotos tvarkos čia nebus įvesta: pasipinigavimas, kyšiai, eilės, paslaugų poreikis ir tuo pat metu neprieinamumas  tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose vešės toliau.

Prasidedant šiems metams Vyriausybė išplatino raštą: „Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais. Šalies Vyriausybė yra pasiryžusi nuosekliai įgyvendinti visas numatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.“ Ryžtas ryžtu, o kaip realybėje? Praėjusią savaitę dalyvavau SAM pasitarime dėl vienos iš Sveikatingumo metų priemonės įrašytos programoje - „Sveikesnio pasirinkimo link“. Dar prieš susitikimą buvome įspėti, žinote, kad pinigų tam nėra skirta, bet reikia kažką padaryti... Išgirdome, kad galime paimti sėkmingo skandinavų pilotinio projekto pavadinimą ir padaryti savaip, ne tokia apimtimi ir kokybe. Vietoj 2 savaičių programos padaryti kelių dienų, uždėti varnelę, kad atlikta?

Dar praėjusiais metais SAM įvairiose žiniasklaidos priemonėse patalpintas užsakytas (su numeriuku) straipsnis “Sveikatingumo metai skatins gyventi sveikiau“, kuriame sakoma: “2013-uosius nuspręsta paskelbti Sveikatingumo metais, siekiant dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad sveikata – didžiausias turtas ir paskatinti žmones labiau ja rūpintis“. Gražu dar kartą skatinti, tai jau daroma daugybę metų. NVO inicijavo tokių metų paskelbimą ne tam, kad dar kartą būtų pakartota bloga statistika, ne kad dar kartą atkreiptas dėmesys, pasibėdavota, bet kad prasidėtų permainos, būtų sukurta sveikatos sistema, ir pasiekti rezultatai!

Neseniai viena TV laida parodė reportažą su manimi, po jo redakcija sudarė sąlygas telefonu man paskambinti. Situacija tiesiog šiurpinanti. Palaikę mane daktaru, žmonės skambino ir vardijo kokius vaistus geria ir klausinėjo gal yra dar kokių geresnių, nes tie dar nepadėjo. Beje, absoliuti dauguma – kraujagyslių susirgimai.

Supratau, kad ta sistema, kuri pasisavino sveikatos vardą, vargiai tinka vadintis net gydymo sistema, tai nemaža dalim priklausomybę nuo ligų ir vaistų skatinanti kriminalinė sistema. Tai sakau su visiška atsakomybe. Paskambino viena 70 metų moteris ir pasakojo, kad 20 metų turi problemų su aukštu kraujo spaudimu, vaistams išleidusi daugybę pinigų (kiek dar valstybė kompensavo) ir padėtis ne gerėjo, bet dar blogėjo – spaudimas vis kilo ir kilo, sugadintos kepenys, inkstai...

Kas žlugdo ir, turėdami tam priemones, rezultatyviai neįgyvendina Sveikatingumo metų –  yra kriminaliniai elementai!