Kauniečiams svarbiausia, kad savivaldybės įmonė „Kauno vandenys“ kuo sklandžiau tiektų švarų vandenį. Tačiau pastarosiomis dienomis iš „Kauno vandenų“ pasipylė drumzlinos srovės. Tiesa, ne į vandentiekio vamzdžius, bet į ausis, kitaip tariant, į viešumą. Chaotiškose tos srovės sūkuriuose plaukioja Kaune neblogai žinomi asmenys: įmonės generalinis direktorius Vilius Burokas, įmonės valdybos pirmininkas Linas Baltrėnas, miesto tarybos narys Valys Venslovas. Kartais iš drumzlinos srovės kyštelėja žaisminga buvusio vicemero Stepono Vaičikausko šukuosena arba uolą primenanti taip pat buvusio vicemero Kęstučio Kriščiūno galva.

Dauguma minėtų vyrų toje drumzlinoje srovėje, atrodo, jaučiasi visiškai neblogai, ir tai galima suprasti: L.Baltrėną srovė plukdo į įmonės generalinio direktoriaus postą, V. Venslovas jau nuplukdytas ant technikos direktoriaus kėdės, K.Kriščiūnas atsidūrė Marvelėje esančios vandenvalos įmonės kabinete. Tik V.Burokas atrodo sutrikęs – jis norėtų greičiau išlipti iš drumzlino chaoso, palįsti po dušu ir pradėti normalų darbą. Bet nepavyksta. Už skvernų jį laiko politikai, nes įmonė – savivaldybės. Koks didelis yra V. Buroko troškimas greičiau pasiekti ramią pakrantę, galima spręsti iš to, kad jis pasiryžo atiduoti generalinio direktoriaus kėdę, persėsti į menkesnėms pareigoms skirtą kėdutę, kad tik įmonėje greičiau baigtųsi tas „drumzlinas periodas“ ir prasidėtų įprastas darbas.

Kaip žinoma, po praėjusių rinkimų į miesto tarybą „Kauno vandenų“ valdymo pultelis pagal politinį susitarimą buvo perduotas Kauno socialdemokratams. Na, ir prasidėjo to pultelio spaudymas. Spust – V.Venslovas, spust – L.Baltrėnas, spust – K.Kriščiūnas, o V.Burokui spustelėti niekas nebeleidžia. „Na, ir nereikia“, – pasakė V.Burokas ir parašė pareiškimą, kad geranoriškai atsisako pretenzijų spaudyti „Kauno vandenų“ valdymo pultelį – tai yra, bandyti vadovauti įmonei.

Kaip seksis spaudyti pultelį drumzlinoje srovėje į įmonės teritoriją atplaukusiems socialdemokratams? Norėdami atsakyti į šį klausimą, nespręskime iš drumzlino vandens tirščių, bet pasiremkime konkrečia informacija.

Kaip žinoma, K.Kriščiūnas, būdamas vicemeru, maigė miesto valdymo pultą. Rezultatas – antrankiai. Vėliau – atsistatydinimas iš pareigų ir iš miesto tarybos gretų.

V.Venslovas, iki tol dirbęs savivaldybės įmonės „Kauno apšvietimo tinklai“ direktoriumi, o vėliau jo pavaduotoju, šios įmonės valdymo pultelį spaudinėjo labai savitai. Rezultatas – ikiteisminis tyrimas dėl galimai neskaidrios įmonės turto apskaitos ir sankcijos už savavališkai naudojimąsi tarnybiniais automobiliais ne darbo metu.

Kokiais nuopelnais, pranokstančiais patyrusio specialisto V.Buroko profesionalumą, pasižymi generaliniu direktoriumi pasišovęs tapti L.Baltrėnas, niekas nežino. Atrodo, jog didžiausias V.Buroko trūkumas prieš L.Baltrėną yra tai, kad šis specialistas neturi socialdemokrato bilieto.

Akivaizdu, kad universaliu tirpikliu vadinamas vanduo „Kauno vandenyse“ ištirpdė bet kokias ribas tarp profesionalumo ir politikos, tarp skaidrumo ir šešėlio.

Jei ant „Kauno vandenų“ pastato netikėtai atsirastų užrašas „Tiesos“, būtų galima suprasti šios užuominos esmę, tačiau galima spėti, kad toks žodis savivaldybės įmonės teritorijoje nebūtų toleruojamas: jis kaipmat turėtų būti nuplautas „Kauno vandenų“ vandeniu.