- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panašu, kad auksiniam tualetui lemta tapti beveik Soboro lygio Kauno simboliu, niekaip jo „šlovė“ nesisklaido, kauniečiai nuolat gauna progą pasipiktinti, o kitų miestų atstovai – pakikenti į kumštį.
Štai ir vėl „niekas nenorėjo sėsti“. Dvylika tualeto apaštalų užpylė teismus skundais ir prašymais, o teismui juk tik duok pavilkinti reikalą. Kada nors reikalas paskęs praeities miglose, šį skandalą užgoš kiti ir bus galima viską ramiai nuvizginti atsiperkant minimaliomis nuobaudomis. O pats pastatas (pagal išvaizdą – šuns būda, bet pagal kainą juk – pastatas) tiek garsus, kad nors trauk į paveldą, nors steik jame kazino, kaip paminklinėje „Dainoje“ ar paminklinėje „Pasakoje“.
Kartais atrodo, kad dalis Kauno verslininkų gimę Monte Karle: jei jau ką nori steigti, tai būtinai lošimo namus. Kam jų „Dainoje“, kai tokie patys už puskilometrio – neaišku. Tačiau tokiems planams skersai kelio gulte besigulantis vicemeras irgi neatrodo itin konstruktyvus. Jo požiūriui, kad „Dainoje“ vieta kinui, o ne kazino, pritariu besąlygiškai. Tačiau tai tik požiūris, nuomonė ar galų gale žydroji svaja. Na, nenori pastato šeimininkai ten rodyti Fellinio, nenori nors tu ką.
Tiek jau to, tetvarko sau tą pastatą ir tepristato pasieniais visokių „vienarankių banditų“. Kai miesto gyventojams labiau reikės Fellinio, o ne jų, pasikeis ir pastato funkcija. Kitaip jis ir toliau stovės pelėsiais ir kerpėm apaugęs aukštai. Gūdu žiūrėti ir į legendinę „Pasaką“, senuose atvirukuose švytinčią kino teatro neonais, o dabar pritraukiančią labai specifinių sluoksnių pramogautojus. Tačiau ten bent jau pro stogą nelyja ir benamiai laužų nekūrena.
Neaiškūs ir buvusios žydų ligoninės privatizavimo reikalai, tiksliau, kas joje įsikurs. Vėlgi – nematau, kad tai kaip nors įmanoma strateguoti ir daryti tam įtaką. Kažkas mato ten Kauno miesto muziejų. Aš nematau. Neįsivaizduoju, kad miestas galėtų investuoti tokius pinigus į instituciją, kuri tik saugo, bet nekuria. Kaune yra puikių muziejų, tam tikra prasme tai labai muziejinis miestas. O paties miesto muziejus kažin ar nusipelno tokio didžiulio ir brangaus pastato. Būtų gražu šitą pastatą atiduoti menininkams, kaip didžiulis menų centras (ne muziejine, bet kūrybine prasme) jis tikrai prisidėtų prie kūrimo objektų, kada nors irgi atsidursiančių miesto muziejuose. Tačiau vėlgi – nemanau, kad miestas tam turi pinigų. Tad mero idėja už pastatą gautus pinigus skirti „Romuvai“ atkurti – reali ir sveikintina.
Gyvo menų centro Kaune idėja taip ir lieka atvira. Juk nereikia tam nei krištolinių sietynų, nei visokių euroremontų. Gali tai būti ir kokios pamirštos gamybinės patalpos patogioje vietoje. Svarbu, kad būtų šildomos ir kad stogas netekėtų. Kaip čia neprisiminsi „Fluxus ministerijos“ Vilniaus Gedimino prospekte.
Meninis gyvenimas ten virte verda, kūrybinis jaunimas turi traukos centrą, miesto valdžios įsteigtą praktiškai be jokių investicijų, tiesiog perleidžiant patį pastatą. Tokie žingsniai labai prisideda prie to, kad ten neįmanomos žinutės, kaip mano gauta iš vienos žinomos Kauno menininkės: „Gal ateikit pas mane, pasėdėsim sodely. Vis tiek šiame mieste nėra kas veikti.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parduotuvėje – operacija „Pirštinės“
Ir vis tik gerų žmonių yra. Nors daugelis pasakytų priešingai. ...
-
Sena ir nauja
Praėjus lygiai savaitei po senojo naujojo Jungtinių Valstijų prezidento inauguracijos, vadinamojo paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio. Kitaip tariant, iki visiško žmonijos susinaikinimo lik...
-
Ukrainiečių pseudodraugams
Iš anksto norėčiau pranešti, kad šiame tekste bus išsakyta daug karčių žodžių, kurie įsiutins ne vieną, tačiau dabartinis naujosios Lietuvos valdžios, mūsų Prezidento, naujojo JAV prezidento aplinkos bei jo paties elges...
-
Naivumas ir saugumas
Savaitgalį pažeistas Latvijos–Švedijos povandeninis kabelis tapo ketvirtu tokiu incidentu per pastaruosius mėnesius. Net jei, kaip rašo JAV spauda, ankstesnių atvejų žvalgybos tarnybos nelinkusios laikyti sabotažo aktais, tendencija ...
-
Ar Kinijos DI startuolis „DeepSeek“ pakeis technologijų sektoriaus perspektyvą?
Dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumas 2024 m. buvo viena iš svarbiausių rinkas varančių jėgų. Lyg iš niekur atsiradęs naujas žaidėjas kinų startuolis „DeepSeek“, teigiantis išvystęs JAV kompanijų DI prilygstant...
-
Koks bus Europos atsakas į infrastruktūros Baltijos jūroje puldinėjimą?
Naujas mėnuo – naujas kabelis. Šįkart rimtos žalos padaryta duomenų kabeliui, jungiančiam Latviją ir Švediją. ...
-
Trumpas stabdo paramą Ukrainai?
Jungtinių Valstijų parama Ukrainai pakibo ant plauko. Vienas pirmųjų naujosios Donaldo Trumpo administracijos sprendimų buvo suspenduoti tarptautinę paramą. Tol, kol ji nebus peržiūrėta ir įvertinta, ar atliepia „Amerika pirmiausiai&ldquo...
-
Beprotybei reikėtų audito
Prezidentas ne tik užsimojo didinti gynybos išlaidas iki 6 proc., bet ir nurodė, iš kokių šaltinių tai galima padaryti. ...
-
Mokytis ne mokykloje
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ praktikai, vedantys integruotas pamokas Lietuvos mokyklose, teigia, kad mokymasis muziejuje leidžia vaikams būti laisvesniems, smalsesniems, kūrybiškesniems. ...
-
Caro galvos skausmas
Kova su buvusiais geopolitiniais suokalbininkais nebuvo vienintelis dirgiklis, nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. kėlęs galvos skausmą Josifui Visarionovičiui Džiugašviliui (1878–1953). ...