- Adolfas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norėčiau pasidalinti savo liudijimu apie sovietinius kariškius, kad kai kuriems žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kaip vertinti dabartinę situaciją.
Prieš daugybę metų gyvenau Biržų rajone.
Pamenu, kad kai Antrasis pasaulinis karas jau buvo besibaigiąs, mes rusus sutikome su gėlėmis. Visi net kalbėjo, kad dabar bus geriau.
Tačiau to, kas buvo vėliau, gėriu tikrai nepavadinsi.
Atsimenu savo vaikystę. Gyvenau netoli Biržų ir kasdien eidavau į Biržų miestelyje esančią mokyklą.
Tuomet kartu su bendraklasiais bėgdavome iš pamokų ir žiūrėdavome į čia pat gatvėje gulinčius išdarkytus vadinamųjų banditų kūnus. Buvo ir tokių, kurie iš velionių tyčiodavosi.
Prisimenu ir tai, kad, jei prieidavo arčiau pasižiūrėti kokia nors senolė ar koks nors kitas žmogus ir atpažindavo kūną, tuojau tokį sovietai suimdavo.
Pasibaigus karui, partizanų vardo mes 50 metų negirdėjome, tiesiog vadindavome juos banditais. Tokia buvo naujoji tvarka.
Turgaus dienomis, kai mieste būdavo daugiau žmonių, taip pat guldydavo gatvėje tuos jų kūnus, kad visi matytų.
Vieną gražią dieną, pirmadienį ar ketvirtadienį, vienoje miestelio gatvėje aidėjo orkestrų muzika, plevėsavo sovietinės vėliavos, procesijoje ėjo daug kariškių.
Taip buvo į paskutinę kelionę palydėtas svarbus asmuo, kurio laidotuvės tądien vyko. Mes net nežinojome, kas jis toks, bet, kaip supratome, tai buvo kažkoks itin reikšmingas sovietų kariškis.
Prie iškastos duobės vietinė komjaunimo sekretorė garsiai visiems kalbėjo, rodydama pirštu, kad šis žmogus, tas svarbus kariškis, išgyvenęs visą karą, kovojęs prieš vokiečius, esą turėjo savo galvą padėti dėl šių banditų, kurie tuo metu gulėjo ant gatvės.
Mano klausimas – ar dabar galime dėti gėlių ant tų kariškių kapų, kurie žudė mūsų žmones?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aferų aukos kaltos pačios?
Norėčiau išdėstyti savo požiūrį į vieną pastaruoju metu itin aktualų reiškinį. Kiekvieną dieną ir per televiziją, ir per radiją kalbama, ir spaudoje rašoma apie tuos, kurie savanoriškai ir, matyt, sąmoningai atiduoda ...
-
Šaligatvis – mašinoms ar žmonėms?
Su baime laukiame vėlyvo rudens ir žiemos, kai bus baisu išeiti iš namų. Priežastis paprasta – Gedminų gatvėje prie 18 namo šaligatvis nuolat būna užstatytas automobiliais. ...
-
Istorinį paštą derėjo privatizuoti
Noriu pasisakyti dėl sustabdytų požeminės stovėjimo aikštelės Atgimimo aikštėje statybų ir sustabdyto šios aikštės sutvarkymo. Tai yra baisu, kas darosi. Man atrodo, kad statybos sustabdytos ne dėl čia surastų šov...
-
Apie pastatus ir jų išsaugojimą
Pastaruoju metu žemės darbai Atgimimo aikštėje dėl ten rastų karo meto sprogmenų buvo sustabdyti. ...
-
Ar galvojate, už ką balsuojate?2
Tai va, baigėsi pirmasis rinkimų turas. Ir ką mes turėsime savo parlamente? Vėl daugybę atsitiktinių žmonių, kurių nežinome nei galimybių, nei protinių galių. Ką, pavyzdžiui, valstybei gali nuveikti tie keli sportininkai? Keli ilgus metus sėd...
-
Šviesoforizacija Klaipėdoje tęsiasi?1
Žinote, ta nesibaigianti šviesoforizacija jau ima nervinti, taip ir norisi paklausti, kada baigsite tą nesąmonę, kiek dar tai tęsis? ...
-
„Žiburys“ švenčia jubiliejų
Klaipėdos švietimo įstaigų buvusių vadovų neformaliojo švietimo klubas „Žiburys“ švenčia 20 metų jubiliejų. ...
-
Dėl paveldo laikas prasiblaivyti2
Nustebau, kai perskaičiau „Klaipėdoje“ apie tai, kad klaipėdiečiai yra aktyvūs apklausoje dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5 esančio namo (A. Dykovienė. „Apklausa sulaukė ažiotažo“, 2024 09 21). ...
-
Architektų sprendimai nustebino
Norėčiau pateikti savo nuomonę apie kelis pastarojo meto architektūrinius sprendimus mūsų mieste. ...
-
Kumelė sapnuoja prezidentą
Aš, Viagra Viagrauskaitė, lietuvė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja ir Baltijos kelio sumanytoja, esu be galo kuklus žmogus, tačiau net ir aš negaliu visai tautai nepapasakoti apie ypatingos svarbos įvykį, kuriame man teko dalyvauti 2024-ųj...