Taip pat šį mėnesį muzikos gurmanai turėjo galimybę prisiminti soulo dainininką Isaacą Hayaesą. Šis žmogus gimė 1942 m. rugpjūčio 20 d., o mirė 2008-aisiais, likus dešimčiai dienų iki gimtadienio. 1971 m. jis sukūrė garso takelį filmui apie juodaodį policininką "Šaftas" ("Shaft", 1971), kurio viena daina laimėjo "Oskarą". Taip pat beveik dešimt metų jis garsindavo nešvankaus animacinio serialo "Pietų Parkas" ("South Park") veikėją – mokyklos virėją Šefą (Chefą).

Tiek T.Cruise’ą, tiek I.Hayaesą siejo ne tik darbas pramogų versle, bet ir bendras tikėjimas scientologija, apie kurią daugelis esame girdėję. Dažnai vis pasitaiko pasakojimų apie vienos ar kitos įžymybės susižavėjimą šiuo judėjimu. Pasidomėję išsamiau, išgirsite daug baisių istorijų apie kraupias manipuliacijas, pažeminimą ir psichologinį bei fizinį smurtą, kurį patiria paprasti scientologijos išpažinėjai, taip pat apie itin agresyvų bandymą susidoroti su organizaciją palikusiais žmonėmis bei kritikais.

Kas gi yra scientologija? Suvokti šią "religiją" yra be galo keblu, o dar sunkiau – paaiškinti kitiems. Krikščionys, musulmonai, budistai ar judėjai, paklausti apie jų tikėjimo pagrindus, gana greitai sugebėtų paaiškinti, kuo jie daugmaž tiki ir ko savo tikėjimu siekia. To paties pasiteiravus scientologą, vargu ar greitai išgirsite skaidrų atsakymą.

Scientologiją sukūrė itin keista ir mįslinga asmenybė Lafayette‘as Ronaldas Hubbardas (1911–1986), kuriam priklauso žymusis posakis, jog "norint tapti turtingam, reikia įkurti savąją religiją". Ilgus metus šis žmogus buvo mokslinės fantastikos rašytojas. Kurį laiką jis priklausė Rozenkreicerių brolijai, o vėliau buvo organizacijos "Ordo Templi Orientis" nariu. Pastarajai priklausė ir žymus britų okultizmo atstovas Aleisteris Crowley‘is (1875–1947).

XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje L.R.Hubbardas ryžosi įkurti savo paties sektą. 1950 m. jis išleido pseudomokslinį dvasingumo veikalą "Dianetika. Modernusis protinės sveikatos mokslas" ("Dianetics: The Modern Science of Mental Health"), kuriame suplaktos asmeninės L.R.Hubbardo įžvalgos, pagrindiniai Rytų filosofijos principai ir Sigmundo Freudo (1856–1939) psichoanalizės elementai. Šioje knygoje buvo padėti scientologų naudojamo smegenų plovimo pagrindai ir nors ją itin kritikavo mokslo bei medicinos atstovai, veikalas susilaukė itin stipraus komercinio pasisekimo bei susidomėjimo.

Įkvėptas šios sėkmės, L.R.Hubbardas toliau šlifavo įvairius naujojo tikėjimo pagrindus (sukūrė vadinamąjį "E-Matuoklį"), o 1953 m. oficialiai įsteigė Scientologijos bažnyčią.

Kaip ir kiekviena sekta, scientologija turi du esminius lygmenis – išorinį, skirtą plačiosioms masėms, pasireiškiantį visuomenine veikla, ir vidinį – vadinamąją Jūros organizaciją (Sea Organization, 1967), skirtą patiems ištikimiausiems L.R.Hubbardo pasekėjams.

Yra keli pagrindiniai "scientologijos" elementai, su kuriais susiduria šiuo "tikėjimu" susidomėjęs asmuo. Pirmiausia – psichologinis testas, vadinamoji Oksfordo gebėjimo analizė (Oxford Capacity Analysis), neturintis nieko bendra su mokslu ar pavadinime minimu miestu bei jame esančiu universitetu. Užtat šiuo 200 klausimų testu apie testuojamą žmogų sukaupiama daug įvairios, neretai ir intymios medžiagos bei informacijos, kurią vėliau Scientologijos bažnyčia, reikalui esant, galės panaudoti prieš konkretų asmenį.

Informacija griežtai rūšiuojama ir archyvuojama. Dar daugiau sužinoti apie žmogų scientologams leidžia elektroninis prietaisas, vadinamasis E-Matuoklis (E- Meter), kuris tėra modifikuotas melo detektorius. Taip pat scientologai nevengia įvairių meditacijų fizinei bei dvasinei pusiausvyrai susigrąžinti ir neaiškių "gydomųjų" tepalų bei aliejų.