Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Stojant į ES, Lietuvoje buvo 3 mln. 377 tūkst., o šių metų pradžioje – jau tik 2 mln. 843 tūkst. nuolatinių gyventojų. Daugiau nei pusės milijono gyventojų tokio dydžio valstybei yra didelis praradimas. Kokios buvo šio reiškinio priežastys?

Visų pirma, klaidingai manoma, kad visas gyventojų skaičiaus mažėjimas įvyko tik dėl emigracijos. Išnykus barjerams laisvai keliauti ir dirbti ES, nemažai lietuvių tokia galimybe pasinaudojo – ypač po pasaulinės finansų krizės, kuomet nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 18 procentų. Dėl migracijos Lietuvoje gyvenančių lietuvių skaičius per šiuos du dešimtmečius sumažėjo 350 tūkstančių. Kitaip sakant, du trečdaliai gyventojų praradimų buvo dėl migracijos, o trečdalis dėl natūralios kaitos – mirtingumo ir nepakankamo gimstamumo.

Per du dešimtmečius užsienyje dirbantys lietuviai čia likusiems artimiesiems pervedė net 21 milijardą eurų. Palyginimui, ši suma prilygsta visai paramai, kurią Lietuva iš ES gavo per du dešimtmečius.

 

Didelė emigracija, ypač jaunų ir kvalifikuotų specialistų, slopina ilgalaikį ekonomikos augimo potencialą ir nėra pageidautinas reiškinys. Vis tik migracijos nereikėtų vertinti kaip vienareikšmiškai neigiamo reiškinio. Emigracija dažnai yra tik laikina, o trumpuoju laikotarpiu padeda spręsti kai kurias šalies ekonomines ir socialines problemas – darbo susirasti negalintys gyventojai galimybių ieškojo kitose šalyse, o Lietuvoje likusiems artimiesiems padėjo finansinėmis perlaidomis. Per du dešimtmečius užsienyje dirbantys lietuviai čia likusiems artimiesiems pervedė net 21 milijardą eurų. Palyginimui, ši suma prilygsta visai paramai, kurią Lietuva iš ES gavo per du dešimtmečius.

Be to, matome, kad jau nuo šio dešimtmečio pradžios grynoji migracija buvo teigiama – į tėvynę grįžusių lietuvių buvo 20 tūkst. daugiau nei iš jos išvykstančių. Gerėjanti gyvenimo kokybė padeda pritraukti imigrantų ir iš vakarų valstybių. Ilgą laiką jos beveik nebuvo, tačiau pastarąjį penkmetį iš Vakarų valstybių – Ispanijos, Vokietijos, JK, JAV – imigruoja 7–8 tūkst. žmonių per metus. Ir kol kas nėra priežasčių, dėl kurių ši teigiama tendencija galėtų baigtis.

Mažesnis Lietuvos teritorijoje gyvenantis žmonių skaičius nėra savaime problema. Didelis demografinis pokytis reikalauja adaptuoti viešųjų paslaugų institucijų tinklą, socialinės apsaugos ir mokesčių sistemas, bet nereiškia, kad gyvenimo kokybė dėl to blogės. Pavyzdžiui, visų rūšių nusikalstamumas sumažėjo neįtikėtinais tempais. Žmogžudysčių skaičius, tenkantis šimtui tūkstančių gyventojų, yra penkis kartus mažesnis nei buvo prieš du dešimtmečius, o savižudybių skaičius sumažėjo perpus (bet, deja, išlieka gerokai per didelis).

„Eurobarometro“ duomenimis, 2004 metais kas antras lietuvis manė, kad nusikalstamumas yra viena iš dviejų didžiausių Lietuvos problemų. Šiuo metu taip manančių lietuvių – tik 2 procentai, mažiau nei Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ar daugelyje kitų Vakarų valstybių.

Žinoma, turtingesnė, laisva ir saugi valstybė ne tik vilioja sugrįžti emigrantus, atvykti talentingus imigrantus, bet sudomina ir mažiau išsilavinusius bei nebūtinai gerų ketinimų turinčius asmenis. Todėl du dešimtmečius liūdėjus dėl emigracijos, skubiai reikia keisti plokštelę – kurti efektyvios, skaidrios ir neskylėtos imigracijos taisykles.

Du dešimtmečius liūdėjus dėl emigracijos, skubiai reikia keisti plokštelę – kurti efektyvios, skaidrios ir neskylėtos imigracijos taisykles.

 

Ilguoju laikotarpiu svarbesnis turbūt ne gyventojų skaičius, o jų išsilavinimas. Lietuva jau pralenkė daugelį Vakarų valstybių pagal tai, kokia jaunų žmonių dalis turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Tiesa, pagal moksleivių gebėjimus pastaruosius 20 metus beveik nėra jokio progreso, o pasiguosti galima tik tuo, kad pagal šį rodiklį neatsiliekame nuo kaimyninių šalių ir EBPO vidurkio. Pasiguodus vertėtų ir paklausti savęs, kodėl pagal moksleivių gebėjimus Estija, o ne Lietuva pastarąjį dešimtmetį yra tarp penkių pažangiausių valstybių pasaulyje.

Jau visi turbūt girdėjome, kad šiemet Jungtinių Tautų (JT) laimės indekse Lietuva pateko tarp 20 laimingiausių valstybių pasaulyje, o jaunuoliai iki 30 metų jaučiasi laimingiausi pasaulyje. Tai nebuvo atsitiktinumas – Lietuva prieš dešimtmetį buvo tik 71 vietoje pasaulyje, o kiekvienais metais pamažu artėjome link dvidešimtuko. Tam įtakos turėjo visi JT vertinami kriterijai – pajamos, socialinė sanglauda, laisvė kontroliuoti savo gyvenimą, sveiko gyvenimo trukmė, korupcijos suvokimas ir dosnumas.

Beje, tai, kad vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau laimingi rodo, kad ne visos problemos yra išspręstos – dažnai jų kelyje link laimės atsiranda ne tik finansiniai barjerai. Pavyzdžiui, per du dešimtmečius lietuvių sveiko gyvenimo trukmė padidėjo maždaug penkeriais metais. Puiku, tačiau Lietuvoje vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia tik 55 metus, moterų – 60 metų. Tai yra, atitinkamai, 15 ir 10 metų mažiau nei Švedijoje ar Norvegijoje. Kodėl?

Prieš dvidešimt metų maždaug kas antras lietuvis teigė, kad yra patenkintas savo gyvenimu, dabar tokių yra beveik 4 iš 5.

 

Reguliariai sportuojančių vyresnio amžiaus žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį patrigubėjo, bet išlieka kelis kartus mažesnis nei Šiaurės šalyse. Progresas kitose amžiaus grupėse taip pat akivaizdus, bet iki Šiaurės šalių gyventojų fizinio aktyvumo dar labai toli. Didesnės investicijos į ligų prevenciją ir sporto infrastruktūrą (čia turimas omenyje ne nacionalinis stadionas), leistų sparčiau didinti sveiko gyvenimo trukmę.

Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje nuolat mažėja, tačiau lėtai ir išlieka gerokai didesnis nei Šiaurės šalyse. Beje, tas pats JT laimės tyrimas rodo, kad lietuviai itin jautriai reaguoja į įvairias korupcijos apraiškas. Vis tik pastarojo dešimtmečio smulkesnių ir stambesnių korupcinio pobūdžio nusikaltimų identifikavimas, pasibaigiantis bent specialiųjų tarnybų tyrimais, o kai kuriais atvejais ir baudžiamąja atsakomybe, rodo ne didėjančią korupcija, o skaidrėjimą ir apsivalymą.

Mes mėgstame paburbėti, kad kažkurias mūsų pasirinkimo laisves (pavyzdžiui, teršti aplinką ar nustatyti mokesčius) suvaržė ES direktyvos, bet daugeliu atveju šios direktyvos, gairės ir rekomendacijos padėjo nenuvažiuoti šunkeliais. „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvių teigiamai vertina ir ES institucijas, ir Lietuvos narystę joje.

Prieš dvidešimt metų maždaug kas antras lietuvis teigė, kad yra patenkintas savo gyvenimu, dabar tokių yra beveik 4 iš 5. Ko trūksta, kad laimingi būtų 9 iš 10? Ar galima tikėtis tokio ekonominio ir socialinio progreso ir ateityje? Ar gali Lietuva pagal pajamas pralenkti ES vidurkį? Apie tai – trečioje dalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sapnas

Sapnas portretas
Kai bus įvestas euras, niekas nebrangs... Cha cha cha...

kaip jis užkniso

kaip jis užkniso portretas
tas valdžios propagandistas. kaip bolševikmečiu - pilnas entuziazmo. Tik realybė kita, žmonės įbauginti, netikri dėl rytdienos, skurdo lygis nemažėja, mokesčiai tik didės....O jis svaigsta.

Onė

Onė portretas
Čia tie skaičiai ....ar tai su visais atvykusiais????
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Tegul kalba
    Tegul kalba

    Viešas kalbėjimas telefonu (kai įjungiamas garsiakalbis, telefonas laikomas maždaug sprindžio atstumu prieš burną ir aplinkiniai, esantys kavinėje, traukinyje ar pan., nori jie to ar ne, puikiai girdi beveik kiekvieną žodį), kaip ir vie&...

    1
  • Svarbios dienos
    Svarbios dienos

    Šiandien, rytoj ir sekmadienį laukia svarbūs įvykiai. Ne šventės, nors JAV beveik priartėjo prie apvalaus savo nepriklausomybės jubiliejaus, nors šeštadienį Lietuvoje švęsime Valstybės dieną. Kalba šįsyk api...

    1
  • Lėtinio melo pinklės
    Lėtinio melo pinklės

    Ylos maiše nepaslėpsi, tiesos jokie viešieji ryšiai nepaneigs. Tuo galėjo įsitikinti visi, kas stebėjo praėjusį ketvirtadienį vykusius kol kas dar tik kandidatų į kandidatus į JAV prezidentus debatus. Žodžių dvikovoje susitiku...

    1
  • Rusai rašo skundus kaip Stalino laikais
    Rusai rašo skundus kaip Stalino laikais

    „Donosas“, arba kitaip savo artimojo ar visai nepažįstamo žmogaus įskundimas valdžiai, – rusų mentaliteto dalis, įsitvirtinusi jų sąmonėje bolševikų teroro laikais ir atgijusi šiandien. ...

    6
  • Jaučiu pareigą jums papasakoti, ką per šiuos penkerius darbo metus pavyko įgyvendinti ir pasiekti
    Jaučiu pareigą jums papasakoti, ką per šiuos penkerius darbo metus pavyko įgyvendinti ir pasiekti

    Mielieji, Praėjo penkeri metai dirbant jūsų išrinktu Europos Parlamento (EP) nariu. Neslėpsiu, kad šis laikotarpis man buvo kupinas naujų iššūkių ir pokyčių tiek iš profesinės, tiek iš asmeninės perspektyv...

    14
  • Grynaveislė destrukcija plinta laisvai
    Grynaveislė destrukcija plinta laisvai

    Valdančiųjų gardas vos ne kasdien žvygauja apie grėsmes, tačiau atvirai ignoruoja akivaizdžią grėsmę, kuri yra po nosimi ir kuo toliau, tuo plačiau sėja destrukciją. ...

    18
  • Ko porcija ledų gali išmokyti verslą?
    Ko porcija ledų gali išmokyti verslą?

    Kas bendro tarp paplūdimio baro ir Kalėdų eglučių prekybos? Tarp ledų prekybos ir slidinėjimo įrangos nuomos? Arba tarp baseinų priežiūros ir sniego valymo paslaugų? Tai verslai, labai susiję su sezoniškumu. Ir su tam tikra rizika. ...

  • Dainos palaiminimas
    Dainos palaiminimas

    Išskirtinis muzikas, Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas ir puoselėtojas Lionginas Abarius, jį pažinojusių teigimu, savo gyvenimą matavo Dainų šventėmis – nuo vienos iki kitos. Gyvenimo atskaitos tašku jos tapo daugeliui ta...

  • Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas
    Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas

    Lietuvą aplankęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pateikė išvadas, kad iki 2050 m. dirbančių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės nuo dabartinių 1,8 mln. iki 1,3 mln. Taigi likusiems Lietuvoje darbingiem...

    9
  • Lietuvos specialistai
    Lietuvos specialistai

    Visi žino, kad konservatoriai Lietuvoje turi savo kariuomenę – drausmingai balsuojančius rinkėjus. Bet turi ir baimę, kurią jiems kelia konservatoriškai savitas aplinkos suvokimas. ...

    9
Daugiau straipsnių