- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelių parlamentarų siūlymas iš švenčių sąrašo išbraukti sovietų išpopuliarintą Tarptautinę darbo dieną vėl įkaitino emocijas. Apie gegužės 1-osios balastą šventinių dienų sąraše kalbama jau seniai. Ir vis įstringama vietoje. Neseniai būta siūlymo vietoj jos šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną. Dabar atsirado naujas jaukas – siūloma gegužės 1-osios, kaip šventinės dienos, praradimą kompensuoti papildoma kasmečių atostogų diena.
Labiausiai gegužės 1-osios įsitvėrę Seimo socialdemokratai: esą tai svarbi dirbančiųjų bendruomenei tarptautinė data. Tačiau tokie argumentai – kaip mėginimas prie obels šakos priklijuoti burokėlį. Ši šventė Lietuvoje neturi absoliučiai jokių tradicijų, nebent prisiminimus apie varu varomas demonstracijas su vėliavėlėmis rankose. Ne veltui ją stumdo iš kampo į kampą nedarbo dienų sąraše: siūloma vietoj gegužės 1-osios nedarbo diena paskelbti Sausio 13-ąją.
Dar nepasimiršo aistros ir dėl Vėlinių, kurios tik nuo 2020-ųjų įtrauktos į nedarbo dienų sąrašą. Diskutuojant dėl to buvo spaudžiama sudaryti sąlygas gyventojams puoselėti Vėlinių tradicijas, nes būtent lapkričio 2-oji yra Mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Tik lietuviai – ne iš kelmo spirti. Kapus aplekia savaitgalį, o prie dviejų laisvadienių lapkričio pradžioje prisidūrę vieną kitą atostogų dieną turi ir savaitę poilsio.
Tos tradicijos – gyvas daiktas. Labiau nei įstatymiškas reglamentas jas veikia naujieji laikai ir įpročiai. Dar ne taip seniai tautiečiai buvo pasidaliję į dvi priešiškas stovyklas: vieni gynė krikščioniškąsias tradicijas – Visų šventųjų dieną ir Vėlines, kiti bandė įtraukti į lietuviškų švenčių kalendorių Heloviną. Pastarąjį vadinome kultūriniu kiču, mokėmės rašyti – Helovynas ar Helovinas? Vos prieš dešimt metų tai buvo moksleivių ir studentų šventė, vakarėliuose ir baruose švęsta, o dabar visa Lietuva užtvino moliūgų ir siaubo parkais. „Net prakaitas žliaugia“, – trina rankas jų steigėjai, neatsiginantys lankytojų. Daugialypės tos tradicijos, skėsčioja rankomis etnologai, o kalbininkai krikštija naująją tradiciją Vaiduoklių švente, Šiurpnakčiu, Šmėklinėmis. Gal prigis. Po dešimties metų pamatysime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Pilkojoje zonoje“ tvyranti sumaištis kelia grėsmę
Kol Europa snaudžia, Rusija kariauja. Ne tik Ukrainoje, bet ir patogiose šalyse į vakarus nuo jos. Šios „pilkosios zonos“ atakos nukreiptos prieš infrastruktūrą ir kompiuterių duomenų bazes, karinius objektus ir komercine...
-
Išaugti baimę1
Pirmadienio rytą Vilniuje sudužęs DHL krovininis lėktuvas tapo dar vienu nerimo signalu Europai, kuri ir taip gyvena nuolatinės įtampos sąlygomis. Prisiminus vasaros incidentus Leipcigo DHL logistikos centre, įvykis įgavo ypatingą atspalvį. ...
-
Partinės zoologijos mutacijos3
Nors apklausos byloja, kad žmonės nenori naujų ministerijų, tačiau sotaus gyvenimo pilotams į tai nusispjauti. Anie valdantieji kalbėjo apie vieną ministerinę mutaciją, o šitie jau prabilo apie dvi. Steigs ne tik Regionų, bet dar ir Infrastru...
-
Švęsti negalima laukti2
Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...
-
Kur pakasė kamuolį?2
Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...
-
Putinai šnara: cvirk, cvirk3
Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...
-
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?1
Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...
-
Kriminalizuos laisvą žodį?7
Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...
-
Ritualiniai protestai2
Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...
-
Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...