Apie praėjusius metus tikriausiai dauguma pasakytų – malonu kad jie buvo, bet dar maloniau, kad baigėsi. Jei neprarasime sveiko proto dėl „magiško“ skaičiaus 13, šie metai turėtų atnešti visuotinį palengvėjimą – tikėjimasis blogiausio savo apogėjų pasiekė jau praėjusiais metais.

Palydėti visiškai nepasiteisinusios psichozės dėl neva pasaulį ištiksiančios apokalipsės, tragikomediją priminusių rinkimų, pedofilijos dramų, vilkdami krizės šleifą ir dar daug daug kitų nesusipratimų ir kuriozų 2012-ieji pagaliau nusibaigė. Ilsėkitės ramybėje.

Netikiu astrologais, būrėjais ir visais kitais įvairaus plauko pranašautojais. Nebent jie „buria“ tik geras naujienas. Nes žmogus toks jau yra – gyvena taip, kaip tiki, kaip mąsto. Tad šį kartą ta gerąja pranašautoja pabūsiu aš.

Naujuosius metus, kaip ir kaskart, sutinkame kupini vilčių, pažadų ir lūkesčių. Pasauliniu mastu ekonomistai, kad ir nelabai tvirtai, pranašauja daugiau stabilumo, nedidelį, tačiau – augimą. Galbūt tas augimas labiau primins kapstymąsi iš duobės, nei augimą tikrąja šio žodžio prasme, bet tai jau vis šis tas. Net ir didžiausi pesimistai, prasidedant naujiems metams, giliai širdyje šio to tikisi.

Lietuvos politinė padangė ir toliau labiau primins cirko palapinės skliautą nei žvaigždėtą dangų. Reikia tikėtis, kad valdančioji koalicija santykius su Prezidente spręs kaip ir iki šiol – pasitelkusi savo savotišką humoro jausmą. Taip viskas bent atrodo linksmiau. Nes niekas nebežino, ko tikėtis iš naujosios valdžios pažadų – greičiausiai viskas baigsis kaip tame priežodyje: „Norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada.“ Svarbu neprarasti gero ūpo, prisimenant, kad blogiausia, kas galėjo nutikti, – pasaulio pabaiga, – jau praeityje. (Šypsomės).

Vilniui, kaip labai gera būrėja, tegaliu išburti dar keletą neišvengiamų mūsų originalios ir geranoriškos valdžios fiasko. Dviračių projektas žlugo, kultūros sostinės burbulas sprogo, vilniečio kortelė, jau akivaizdu, taip pat dar viena didelė, gera, tik, deja, nepavykusi idėja.

Gera žinia ta, kad vilniečiai iš visų šių nesusipratimų geba pasijuokti, ir kuo jų daugiau, tuo daugiau progų pasijuokti iš savęs, mažiau tikėtis iš kitų ir daugiau daryti patiems.

Nuo savęs šiemet ir pradedame. „Vilniaus diena“ priėmė laiko iššūkį keistis. Gali atsitikti, kad iš pirmo karto mums nepasiseks – juk esame vilniečiai:), tačiau kaip tikri šio miesto atstovai nenuleisime rankų ir ieškosime kelio į savo skaitytojų namus, į jūsų širdis. Bendrausime.

Linkiu gerų minčių, gerų darbų šiais metais.