Žiūriu, na ir temos Lietuvoje: leisti, neleisti, uždrausti ar provokuoti. Ir visa tai sukasi apie gėjų paradą.

Atrodo, valstybės vyrai, pradedant laikinuoju generaliniu prokuroru, politikais, baigiant teisėjais, tik ir dirba kaip gėjų parado reklamos agentai. Greitai pusė Europos suvažiuos dalyvauti. Gal ir neblogai, nes bus pilni barai, viešbučiai, išpirkti skrydžiai lėktuvais. Atrodo, Lietuvoje nieko svarbiau ir nėra. Kam tiek to dėmesio?

Praeitų ir nueitų.

Tokie gėjų paradai, kokius žinome iš Berlyno ar Amsterdamo, Lietuvoje pagal Vilniaus miesto tvarką negalimi. Ir tai gerai. Tačiau dabartinis renginys yra tik eitynės, viena iš mitingo formų. O tai jau konstitucinė norma ir žmonių teisės, kurias gina kiekviena civilizuota valstybė. Jei leidimas buvo duotas, tai eitynės turi vykti. Juk uždraudus eitynes, gėjai Lietuvoje nedingsta.

Tie, kurie turi kitą nuomonę, kaip ir aš, paprasčiausiai tokį renginį ignoruoja. Nemalonu išeiti į sceną, kai salė tuščia. O dabartinis triukšmas ir keisti draudimai tik patvirtina gėjų argumentus, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Visa Europa ir ne tik, dabar Lietuvą vertina pagal keleto gėjų aktyvistų protestus. Ar tai gerai? Tegu eina, ir praeina. Auksinė viešųjų ryšių taisyklė - sukelk konfliktą ir už reklamą nereikės mokėti.

Kita vertus, jeigu iš tiesų, kaip rodo naujausia agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, net 73, 3 procentai  šalies gyventojų nepritaria Vilniaus valdžios sprendimui leisti gėjams surengti eitynes mieste, į tai taip pat nederėtų numoti ranka.  Bet jeigu tiek homoseksualai, tiek viešosios tvarkos sergėtojai, tiek politikai norėtų, tikrai rastų būdą susitarti.

Policija sako: galime garantuoti viešąją tvarką, o generalinis prokuroras sako - ne. Kas dedasi valstybėje? Ar kas nors valdžioje prieš priimant sprendimus bent tarpusavyje diskutuoja?

Dabar susidaro toks įspūdis, kad per visus draudimus homoseksualai ne tik gavo progą dar kartą paaiškinti, kad kitokie Lietuvoje nepageidautini.

Viešųjų ryšių akcija užgožia kitas valstybės problemas, nuo jų tarsi nukreipiamas dėmesys į paviršutinišką, bet visuomenę kiršinantį procesą.  Tuomet žmonėms nebesvarbu, kokie giluminiai dalykai vyksta valstybėje.

Greitai bus taip, kad net tie, kurie niekada neplanavo dalyvauti ar eiti pažiūrėti eitynių, patys žygiuos priekyje.

Dabar tai jau net ne seksualinių mažumų, o ištikrųjų žmonių teisių reikalas.  Ir retorinis klausimas - ar Lietuvoje yra bent kokia valdžia.