- Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nosį riečiantis iki šiol vangiai mūsų mieste (beje, ir visoje šalyje) rūšiuojamų šiukšlių kvapas ir plačiausias pasaulio erdves atveriantys išmanieji ekranai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie du reiškiniai lyg ir neturi nieko bendro, tarp dviejų kintamųjų – jokios koreliacijos. Kita vertus, gali būti, kad miesto valdžiai padidinus mokestį už šiukšlių išvežimą ir gerokai patuštinus mokesčių mokėtojų kišenes, miestui atsivertų galimybės įgyvendinti jau seniai (tik mintyse!) puoselėjamus planus, siejamus su gyventojų gerove. Tad lyg ir norėtųsi daryti išvadą, kad geram gyvenimui sukurti tiek ir tetrūksta – padidintį mokestį už mišrių atliekų išvežimą ir – vualia! – geras gyvenimas garantuotas, išmanieji ekranai mums visiems atveria plačias galimybes. Tačiau šiame sprendime pamirštama atsižvelgti į svarbiausią užslėptą kintamąjį – gyventojų nuomonę, sprendžiant svarbiausius miestui klausimus.
Va taip ir išlenda yla iš maišo – šiukšlės ir išmanieji ekranai, valdžios pažadai prieš Savivaldos rinkimus ir realūs veiksmai jau po Savivaldos rinkimų, valdant miestą ir rūpinantis miestiečių gerove. Jokios koreliacijos!
O viskas, rodos, taip paprasta – žmonėms tereikia, kad mieste būtų saugu (juk norisi ir vakare pasivaikščioti Laisvės alėjoje!), iš krano namie bėgtų švarus (bet ne aukso vertės!) vanduo, tvarkingos gatvės nelaužytų automobilių, būtų teikiamos nebrangios ir kokybiškos komunalinės paslaugos (tik apskaičiuojamos sąžiningai, neapgaudinėjant kauniečių!). Kai jaunas ir, rodos, daug žadantis miesto meras savo kadencijos pradžioje garsiai visiems pažadėjo sprendžiant svarbiausius miestui klausimus pirmiausia atsižvelgti į gyventojų nuomonę, patikėkit, tai užkabino ir mane – aš nuoširdžiai patikėjau, kad taip ir bus. Nes mano, kaip Kauno patrioto, pagrindinė siekiamybė, dėl kurios verta šlapinti kojas ganėtinai purvinoje valdžios atstovų intrigų ir nelogiškų sprendimų upėje, – žmonių gerovė ir realus darbas jų labui.
Taigi, kas šiukšlina mūsų gatves, namus, butus – žmonės ar kvadratiniai metrai? Žmogus išgers penkis bambalius alaus, tvarkingai juos surūšiuos ir įmes į plastikui skirtą konteinerį. Kažin, kiek išgers ir kur tuščius bambalius padės kvadratiniai metrai?
Esu tikras, kad tokie ir panašūs klausimai kauniečiams nekiltų, jei miesto vairą laikantys valdžios atstovai priimtų sąžiningus žmonių atžvilgiu ir ekonomine logika pagrįstus sprendimus.
Visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ lyderis,
ekonomikos mokslų daktaras Gintautas Labanauskas
P.S. Paprašius miesto gyventojų išreikšti savo nuomonę apie Savivaldybės tarybos sprendimą skaičiuoti atliekų išvežimo mokestį pagal gyvenamojo buto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių, tūkstančiai kauniečių žodžiu ir raštu išreiškė savo pritarimą inicijuoti šio sprendimo naikinimo procedūrą. Laiškai su parašais plūsta iki šiol.
Užs.nr. 990818
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl nevalia drausti meno?
Feisbuke pavyko surasti įdomų dalyką. Viena moteris, vardu Talgat, įžvelgė, kad Ermitaže, meno ir kultūros muziejuje Sankt Peterburge, saugoma XII a. skulptūra, vaizduojanti velnią, kai ką labai primena. ...
-
Zombių ideologijos kontūrai3
Mūsų politikieriai užsiima ne viešojo sektoriaus mažinimo ir politikos racionalizavimo darbais, o vėl skatina visuotinę tinginystę ir vegetavimą. Kokio mentaliteto asmenys gali sugalvoti Sausio 13-ąją vainikuoti nedarbu? Nejaugi tie už Lietuv...
-
Karo naujienų nuovargis: kaip išlikti tvirtiems
Tūkstančiai Lietuvos žmonių 1991 m. sausio 13-osios rytą susibūrė ginti savo laisvės nuo Sovietų Sąjungos agresijos. Tai tapo esminiu momentu, atskleidžiančiu, kokią kainą tenka sumokėti už nepriklausomybę. Šiandien, prisimindami ...
-
Kauno viešasis transportas keleiviui draugiškesnis9
Kalbama, kad Vilniuje meras ir administracija siūlys kelti viešojo transporto bilietėlių kainas kone dvigubai (iki 1,5 euro už „pravažiavimą“). ...
-
Barsuko belaukiant2
Sunku šiandieniams vaikams išaiškinti, kaip nuo šalčio pokši tvoros. Gerai, kad baltus džiaugsmus žino: sniego senius lipdyti, sniego angelais plazdenti, sniego gniūžtėmis svaidytis dar moka. Tačiau žiemos pramogų kl...
-
Pirmasis feldmaršalo kartas
Per 1942 m. vasaros – 1943 m. žiemos kovas pralaimėjimo vadinamajame Stalingrado mieste (dabartinis Volgogradas iki 1925 m. vadintas Caricynu) sau leisti negalėjo nė viena pusė. Tad, siekdamas išspręsti susidariusią padėtį, Josifas Visari...
-
Šunelis Genadijus1
Šuniui Genadijui nupirko kompiuterį. Tas pradėjo mėgautis kompiuteriniais žaidimais: gaudė plėšikus, užkariavo rožinės kalytės širdį ir pan. ...
-
Noriu padėti Ukrainai
Maskvos įgaliotiniams gali tekti krautis lagaminus ir nešdintis iš Australijos, jei paaiškės, kad Kremliaus galvažudžiai nukankino ir galiausiai nužudė australą Oscarą Jenkinsą, 32-ejų mokytoją iš Melburno. ...
-
Trumpi pasvarstymai istorine tema5
Tam tikra dalis lietuvių labai kritiškai atsiliepia apie mūsų senųjų kunigaikščių žiaurumą, dėsto, kad jie dėl valdžios siekio žudė, kankino ir savo artimus giminaičius, ir net šeimos narius. ...
-
Negalima be teismo pasmerkti partizano4
Ukmergėje surengtas Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio 80-ųjų žūties metinių minėjimas. ...