Kauno kultūra bei kūno kultūra ir sportas miesto valdžios dėka tapo likimo broliais. Pernai drastiškai sumažintas finansavimas kultūros projektams, šiemet to paties sulaukė sportas. Sporto organizacijų projektų finansavimas sumažėjo beveik dvigubai - nuo 5 mln. iki 3 mln. litų. Negana to, projektų paraiškų vertinimui nebuvo tinkamai pasiruošta: procesas priminė gaisrą,  liko daug neatsakytų klausimų ir abejonių.

Akivaizdu, kad esamą finansavimo tvarką reikia tobulinti, o patį procesą skaidrinti. Kodėl?

Pirmiausia todėl, kad tokia tvarka kelia bereikalingą įtampą sporto bendruomenėje, supriešina krepšinį (Kauno “Žalgirį”) su kitomis  sporto šakomis. O projektų vertinimo komisijos sprendimai varo į neviltį daugelį sporto organizacijų. Ką reikia daryti?

1. Finansavimas “Žalgirio” krepšinio komandai turi būti numatomas atskiroje biudžeto eilutėje miesto įvaizdžio programoje.

“Žalgiris” yra neatskiriama Kauno įvaizdžio dalis, vienas iš tapatybės ženklų. Nelogiška į vieną programą sudėti visas sporto žaidimų komandas – “Žalgirį’, kurio rungtynės, Eurolygai paskelbus savaitės rungtynėmis, iš Kauno transliuojamos ir matomos 150-yje pasaulio šalių, ir tas miesto žaidimų komandas, kurios žaidžia tik nacionaliniuose čempionatuose.

Skirti finansinę paramą “Žalgiriui” reikia kasmet, kaip skiriame “Kaunas Jazz”, “Aurai” ar Kauno simfoniniam orkestrui. Kiek skirti? Dėl to politikai turėtų susitarti ir nepolitikuodami tą pažadą tęsėti. Tai leistų komandai jaustis stabiliau, realiau planuoti savo ateitį.

“Žalgirio”finansavimas iš miesto įvaizdžio programos sumažintų įtampą ir priešpriešą tarp krepšinio ir kitų sporto šakų atstovų.

2. Kitoms sporto žaidimų komandoms, vadinamoms miesto reprezentacinėmis komandomis, lėšos galėtų būti paskirstomos pagal aiškius kriterijus, iš kurių pagrindinis - sportiniai pasiekimai per paskutinius keletą metų.

Apie tai kalbama eilę metų, tačiau neįgyvendinama. Nes kai kam skaidrus ir aiškus finansavimo būdas netinka, norisi padalinti vadovaujantis principu ”myliu - nemyliu”. Juk paskirsčius finansavimą vadovaujantis objektyviais kriterijais, vargu ar futbolo klubas “Spyris”, pernai žaidęs antrosios lygos Pietų Lietuvos zonoje ir ten užėmęs 5-tą vietą, gautų 80 tūkstančių litų paramą! Tik ACME “Žalgiris” rankininkėms skirta vos daugiau - 90 tūkstančių. Tuo tarpu kitoms reprezentacinėms komandoms – vyrų rankinio, moterų ir vyrų krepšinio, moterų tinklinio – skirta gerokai mažesnė parama.

3. Nevyriausybinių sporto organizacijų ir sporto visiems programos projektai turi būti vertinami ypač dėmesingai ir atsakingai.

Šiose organizacijose susibūrę dideli sporto entuziastai, organizatoriai. Labai svarbu pastebėti ir tinkamai įvertinti jų iniciatyvas ir veiklą. Šių žmonių indėlis įtraukiant į aktyvią fizinę veiklą miestiečius, organizuojant tradiciniais tampančius renginius, suburiančius šimtus įvairaus amžiaus kauniečių ir miesto svečių, yra nenuginčijamas.

Deja, ir čia aiškiai matosi, kad kai kurių sporto šakų nevyriausybinės organizacijos yra “lygesnės” už kitas tik dėl to, kad turi įtakingus globėjus miesto valdžioje. Jų projektams skirtos maksimalios sumos – po 15 – 20 tūksančių litų, kitoms - vos tūkstantis ar du.

Akivaizdu, kad paraiškų vertinimas komisijoje, kurią sudaro tik savivaldybės administracijoje dirbantys valdininkai, yra tik priedanga tiems, kurie viską “įvertina” sėdėdami aukščiausiose valdžios kėdėse. Paraiškų vertinimo komisijoje turėtų dirbti pasitikėjimą ir pripažinimą sporto visuomenėje pelnę ekspertai.

Praeityje teko aktyviai dalyvauti kuriant ir tobulinant Lietuvos sporto šakų federacijų finansavimo kriterijus, vertinti “Sporto visiems” programas, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui teikiamas paraiškas. Turiu aiškią nuomonę - tokių lėšų skirstymo metodų, kurie šiandien taikomi Kauno savivaldybėje, seniai laikas atsisakyti.

Aiški, skaidri, ilgalaikė sporto finansavimo tvarka leistų žymiai užtikrinčiau pasijausti visoms  mieste veikiančioms sporto organizacijoms. Tik ar tam atsiras politinės valios?