Kaune lankėsi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius, Seimo ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė. Jie susitiko su Kauno klinikinės ligoninės medikais, Kauno kolegijos dėstytojais ir studentais, geležinkelio, statybinių organizacijų vadovais, pavakare „Aušros” gimnazijos salėje – su miesto gyventojais. Šiuose susitikimuose taip pat dalyvavo LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkė, savivaldybės tarybos Jungtinės frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Apie ką kalbėta šiuose susitikimuose?

Reformas rengti turi specialistai

Kauno klinikinėje ligoninėje pokalbis dažniausiai sukosi apie sveikatos apsaugos problemas, nevykusių reformų pasekmes, medikų darbo nuvertinimą. Algirdas Butkevičius norėjo išgirsti medikų nuomonę, ką reikėtų daryti, kad nebūtų žlugdoma sveikatos apsauga, kad medikai neemigruotų iš Lietuvos, kiek neurochirurginių centrų reikėtų Lietuvoje, kokia būtų geriausia medicininės pagalbos sistema.

“Kai kurių specialistų nuomone, šalyje pakaktų dviejų neurochirurgijos centrų, kurie būtų aprūpinti šiuolaikine, brangiai kainuojančia medicinos įranga bei aparatūra. Bet daugelis ligoninių būtinai irgi nori turėti tokią techniką ir tuomet jau prasideda kova ir konkurencija, kas prie finansų dalybų stalo bus pirmasis. Ar iš tiesų mes deramai panaudojame šiuolaikines technologijas, kurios yra labai brangios? Kai lėšos išskaidomos, nė viena ligoninė dažnai neišgali įsigyti tokios įrangos ir nukenčia visa sveikatos apsauga“, - sakė A.Butkevičius.

Sveikatos apsaugos reformas, A.Butkevičius nuomone, turi daryti profesionalai, o ne politikai arba žmonės, kurie niekada nėra vilkėję medikų chalatų. 2-osios klinikinės ir Raudonojo kryžiaus ligoninių sujungimas, dėl kurio iki šiol nesibaigia teismai, yra ne kas kita, o blogo sveikatos apsaugos įstaigų valdymo pavyzdys. Opozicijos lyderio manymu, tokio lygio ligoninės turėtų būti ne savivaldybės, o respublikinio pavaldumo, nes vietos valdžia aiškiai nesugeba jų valdyti. Be to, A.Butkevičiaus nuomone, ligoninių vadovus turėtų skirti medikų bendruomenė, o ne žmonės iš šalies, dažnai nieko nenutuokiantys apie mediciną, nežinantys tikrosios situacijos kolektyve.

Pradėta ne nuo to galo

Susitikime kalbėję ligoninės medikai skundėsi, kad dėl nevykusios reformos sujungiant į vieną dvi stambias ligonines jau kone treji metai vyksta teismai. Savivaldybės atleistiems vadovams teismui priteisus išmokėti šimtatūkstantines kompensacijas, patiriama didelių nuostolių, nukenčia kitų medikų atlyginimai. Juk tokioms kompensacijoms išmokėti pinigai nebuvo numatyti ligoninės biudžete. Kodėl dėl savivaldybės klaidų atleidžiant ligoninės vadovus turi kentėti niekuo dėtas medikų kolektyvas? Ar neprivalėtų šiuos nuostolius atlyginti pati savivaldybė? Be to, nuolat keičiantis laikiniems ligoninės vadovams, šiose gydymo įstaigose trūksta stabilumo, neaiškios jos perspektyvos, prarandamas geras ligoninės vardas. Medikai taip pat pasigedo profsąjungų įtakos ginant dirbančiųjų teises, negailėjo karčių žodžių dėl nekompetentingumo miesto savivaldybei bei jos vadovams.

Praėjusių metų gruodį ligoninės stebėtojų tarybos nare paskirta LSDP Kauno skyriaus vadovė, miesto savivaldybės tarybos narė Orinta Lieputė susitikime su medikais pripažino, kad ankstesnių valdžių pradėtas ligoninių sujungimas vyko ne nuo to galo,  todėl dabar ir nesibaigia teismai.

“Visuomenė Lietuvoje senėja, todėl medikams darbo bus vis daugiau, priešingai negu mokytojams, kai mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų tenka uždarinėti ne tik klases, bet ir ištisas mokyklas, -  sakė Seimo narė Birutė Vėsaitė. - Apmaudu, kad vis daugiau medikų išvyksta dirbti į Norvegiją, Vokietiją, kitas Vakarų šalis, kur dažnai jie mielai priimami, mokami kelissyk didesni atlyginimai. Tikimės, kad būsima Vyriausybė daug ką pakeis, pirmiausia požiūrį į žmogų ir bent dalį išvykusių dirbti ir gyventi į užsienį piliečių pavyks susigrąžinti į tėvynę.“

Be kompetencijos ir atsakomybės

Pasak susitikimuose Kaune kalbėjusio A.Butkevičiaus, politikai dažnai mėgsta kištis į ekonomiką, nors kai kurie iš tokių veikėjų niekada nėra skaitę net elementariausio ekonomikos vadovėlio. Tai ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybės klausimas. Neturi taip būti, kad milijonas ten, milijonas šen, ir niekas už tai nėra atsakingas.

“Kai kas mano, kad valstybę gali valdyti bet kas. Tai labai klaidinga nuomonė. Ekonomikos departamente turi dirbti ekonomistai, sveikatos apsaugos sistemoje – medikai. Tik taip galima išvengti nekompetencijos, chaoso ir klaidingų sprendimų“, - sakė LSDP pirmininkas.

„O kaip dabar būna: ateina į valdžią viena partija ir pirmiausia iš svarbesnių postų išvaro anksčiau pasodintus vadovus, visiškai nepaisydami jų kompetencijos bei sugebėjimų, ir susodina savus, dažnai netgi  kur kas prastesnius negu buvę. Ateina kita partija – išvaro tuos ir vėl sodina savus. Negalima taip elgtis su kadrais tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, - kalbėjo A. Butkevičius. - Tai žmogiškasis kapitalas, kurį reikia branginti. Juk parengti gerą, kvalifikuotą specialistą reikia ne vienerių metų. Ar ne dėl to tiek daug žmonių emigruoja iš Lietuvos? Juk mes nebranginame savų specialistų, negalvojame, kas bus toliau, kokioje situacijoje atsidurs Lietuva, netekusi daugybės gerų, kvalifikuotų jaunų, perspektyvių žmonių. Tol, kol nemokėsime valdyti valstybės, kol neatkursime ekonomikos, kol neatsiras naujų darbo vietų, negerės gyvenimo lygis, tol emigracijos nesustabdysime. Reikia imtis veiksmų ir jų privalo imtis tie, kurie turi žinių ir patirties, yra tos srities specialistai, o ne bet kas, kaip buvo pastaruoju metu“

Šiluma ir pinigai - vėjais

Beveik visuose susitikimuose buvo kalbama apie įstrigusią namų renovaciją. Žmonės skundėsi, jog moka didžiulius mokesčius už šildymą, tačiau dabartinė valdžia nieko nedaro, kad būtų atnaujinami seni daugiabučiai, kad būstų šildymui būtų sunaudojama mažiau šiluminės energijos

Toliau laukti nieko nedarant, pasak Seimo narės Birutės Vėsaitės, negalima. Todėl socialdemokratai yra parengę naują daugiabučių gyvenamųjų namų programą, kuri gyventojams bus patraukli, nes jiems patiems nereikės iš bankų imti kreditų, visų darbų imsis savivaldybės paskirtos tarnybos, o išlaidos investicijoms bus padengiamos iš sutaupytų mokesčių už šildymą.

Pasak parlamentarės, tiesiog nesuprantama, kodėl to iki šiol nedarė dabartinė valdžia, nors tam skirti europiniai pinigai kelerius metus gulėjo ir iki šiol tebeguli banke. Jei ši programa neveikė, B.Vėsaitės nuomone, reikėjo ieškoti kitų kelių ją įgyvendinti, o ne abejingai stebėti, kaip skurdinami žmonės ir bejėgiškai skėsčioti rankomis. B.Vėsaitės manymu, krizę būtume įveikę kur kas lengviau, jei būtų pajudėjusi namų renovacijos programa. Būtų turėję darbo statybininkai, sukurta naujų darbo vietų, daugiau pajamų įplaukę į valstybės biudžetą ir iš šalies kasmet nebūtų išvežama 8 milijardai litų už importuojamus energijos išteklius.

Spaudžia skolos ir emigracija

“Dar niekada Lietuva nebuvo tiek įsiskolinusi kaip dabar. Valstybės skola jau siekia net 51 milijardą litų, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti ir dar su palūkanomis. Apie savivaldybių skolas, kurios perkopė jau 1,7 milijardo litų, kažkodėl viešai nekalbama, o tai jau tampa didžiulė problema. Tai nevykusios dabartinės valdžios ekonominės politikos rezultatas. Emigracija siekia net 17 proc., kai normaliose valstybėse ji būna apie 3 proc. Pagal emigracijos mastus kartu su Latvija ir Bulgarija pirmaujame visoje Europos Sąjungoje ir nieko nedaryti tikrai jau negalime. Tačiau dabartinė valdžia tyli ir tik abejingai stebi, kaip žmonės palieka Lietuvą”, – sakė A.Butkevičius.

LSDP Kauno skyriaus pirmininkė O.Leiputė pažymėjo, kad skolos smaugia ir Kauno įmones. Įsiskolinę tiek gyventojai, tiek ir organizacijos.  Pinigų trūksta visiems, tačiau miestas nestovi vietoje ir  jau gegužės viduryje prasidės Panemunės tilto rekonstrukcija, netrukus bus rekonstruojamas Parodos kalnas, bei vykdomi kiti projektai.

„Aušros” gimnazijos salėje susirinkę žmonės pasigedo valdžios dėmesio kultūrai, piktinosi, kad dabartinė valdžia daug kalba apie darbo vietų kūrimą, o praktiškai nieko nedaro, klausinėjo, kodėl yra griaunama ir menkinama teisėsauga, kodėl nėra deramos koordinacijos tarp institucijų, kodėl dirvonuoja daug laukų, o maisto produktai brangsta. Susirinkusiems buvo įdomu išgirsti, ką socialdemokratai mano apie dabartinės valdžios užsienio politiką ir kitus aktualius tiek miestui, tiek visai valstybei klausimus.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos specialiosios rinkimų sąskaitos.  Užs. Nr. 945848.