Anot buvusio Drąsiaus Kedžio draugo, spalio 5-ąją garliaviškis planavo nužudyti keturis žmones, o penktąjį, Andrių Ūsą, planavo paimti gyvą ir kankinti, kad šis pasakytų kas tas trečiasis pedofilas Aidas, kurio iki savo mirties D.Kedys taip ir nerado.

„Andrių žadėjo paimti įkaitu, kankinti, peršauti kojas, kad pasakytų, kas tas pedofilas“, - laidos „Abipus sienos“ kūrėjams pasakojo vyras, D.Kedį pažinojęs nuo 2005 m. ir turėjęs tapti jo bendrininku prieš daugiau nei dvejus metus Lietuvą sukrėtusiose žmogžudystėse.

Saugomas liudytojas teigia, kad su D.Kedžiu jį supažindino jo senas geras draugas Raimundas Ivanauskas, kuris yra suimtas dėl bendrininkavimo nužudant Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės seserį  Violetą Naruševičienę. Teigiama, kad R.Ivanauskas ne tik gerai žinojo kiekvieną D.Kedžio žingsnį, bet ir talkininkavo jam rengiantis žudynėms Kaune.

Pasak liudytojo, R.Ivanauskas kartu su D.Kedžiu buvo atvykęs pas jį į Vilnių 2009 m. rugsėjo viduryje. Trijulė nuvyko į mišką už miesto, kur D.Kedys atskleidė visus savo planus - ką žudys, kaip žudys. Pirmaisiais jo taikiniais turėjo tapti žmonės, kuriuos jis įtarinėjo tvirkinus savo dukrą: J.Furmanavičius, L.Stankūnaitė ir jos sesuo.

Nužudytieji turėjo būti sumesti į baltą autobusiuką su „Kauno kelių“ ženklais, o jį planuota palikti Šilainiuose. Esą oras šaltas, lavonai ilgai irtų, todėl praietų nemažai laiko kol jie būtų surasti.

Vėliau, kai viskas aprims, po mėnesio ar dviejų, ketinta pašalinti ir dar du asmenis - jam neįtikusius Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį ir Kauno „agurkinių“ grupuotės lyderį Saulių Velečką, pravarde Agurkas.

Su S.Velečka, anot liudytojo, D.Kedys turėjo senų sąskaitų, o ant A.Milinio labai pyko. „Jo sesuo Neringa Venckienė turėjo labai daug informacijos, kad jis dangsto J.Furmanavičių, kad stabdo tyrimus teisme“, - neapykantos A.Miliniui priežastis įvardino liudytojas. Jo teigimu, šią informaciją N.Venckienė gaudavo iš savo vyro advokato, buvusio policijos darbuotojo, Aido Venckaus.

„Jis buvo aklai įtikėjęs. Jis kalbėdavo apie savo sesers ir Aido Venckaus palaikymą, kad jie palaiko, padeda, bet niekada neužsiminė, kad viską žino tėvai“, - laidoje kalbėjo vyras.

Jo paties vaidmuo šioje istorijoje taip pat buvo suplanuotas - žmogžudysčių dieną jis turėjo D.Kedžio laukti Marijampolėje, į kurią D.Kedys turėjo atvažiuoti senu „Golfu“ ir nuvežti jį į sodo namelį netoli Vilniaus, kurio raktai D.Kedžiui buvo duoti jau rugsėjo viduryje.

D.Kedžio drabužius, sukrautus į tris krepšius, vyras į namelį jau buvo nuvežęs anksčiau. Juos, jo teigimu, jam perdavęs R.Ivanauskas.

Liudytojas aiškina, kad D.Kedys jam buvo nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną bei papildymo kortelę, tačiau šį telefoną planuota naudoti tik vieną kartą. Po žudyniu D.Kedys jam planavo paskambinti ir pranešti, kad jau važiuotų į Marijampolę. Buvo sutarta, kad po šio skambučio jis aparatą sudaužys ir dalimis išmėtys upėje.

Pasak D.Kedžio draugo, žudynės planuotos lapkritį, tačiau jas paspartino Policijos departamento kvietis atvykti D.Kedžiui į apklausą lapkričio 6-ąją. „Tada jis pasakė, jie mane suims, aš nieko nelauksiu, pirmadienį pradedu savo darbą“, - „Abipus sienos“ laidoje pasakojo policijos informatoriumi tapęs vyras.

Liudytojas tvirtina, kad D.Kedys ne tik aklai tikėjo, kad jo dukra buvo tvirkinta, bet lygiai taip pat aklai pasitikėjo savo seserimi Kauno apygardos teismo teisėja. Jo nuomone, būtent ši moteris, pasinaudojusi didele įtaka savo broliui, ir sukurpė siaubingą planą.

„Kiek bendraudavau su Drąsiumi, jis visada sakė: Neringa sakė, Neringa sakė, nesakė. Ji jį nuteikinėjo, sakė tu ne žmones šaudai, o velnius“, - laidos žurnalistams teigė vyras.

Liudytojas sako, kad D.Kedys turėjo pomėgį ne tik narkotikams, bet paskutiniu metu buvo pamėgęs ir alkoholį. Įvykdyti žmogžudystes jis taip pat planavo apsvaigęs nuo narkotikų. „Aš apsivartosiu gerą dozę narkotikų ir nieko nejausiu“, - tokį atsakymą sako išgirdęs liudytojas, kai D.Kedžio paklausė, ar šiam, niekada anksčiau nežudžiusiam, bus nebaisu nušauti keturis ar penkis žmones.

Visą šią informaciją žinojo ir kai kurie Policijos departamento bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Pas juos vyras atėjo rugsėjo pradžioje ir išpasakojo viską, ką žinojo. Ne kartą bendravęs su pareigūnais ir ne kartą jiems pasakojęs visas planuojamų nusikaltimų detales, dabar liudytojas sako gailisi, kad jais patikėjo, nes pareigūnai ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žmonių žudymui, bet ir nuolat kartojo, kad vis dar reikia palaukti.

Paskutinis informatoriaus susitikimas su jais įvyko žmogžudysčių išvakarėse. „Buvome susitikę, aš, Visvaldas Račkauskas, Tomas Ulpis ir dar du žemesnio rango kriminalistai. Aš jiems viską išdėsčiau, jie pasakė, kad jie ruošiasi rytojui“, - kalbėjo liudytojas.

Dėl policijos neveiklumo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kuo jis baigsis, neaišku, bet bent jau dabar tiek V.Račkauskas, tiek T.Ulpis, tiek Algirdas Stončaitis neigia, jog dėl jų kaltės galėjo žūti nekalti žmones. Nieko negirdėjęs apie tokį asmenį tvirtina ir vienas iš dviejų kriminalistų, kuriam skambino laidos žurnalistas Virginijus Gaivenis, nors jo ir jo kolegos mobiliojo telefono numerį D.Kedžio draugas gavo iš jo viršininkų.