Sočio žaidynės – ypač politizuotos

Vasario 7 d. Rusijoje, Sočyje, prasidės XXII žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus apie 6  tūkst. sportininkų iš 85 šalių. Olimpinėje programoje – 15 sporto šakų. Sportininkai pasidalys 98 medalių komplektus.

Rusija žiemos olimpines žaidynes rengs pirmą kartą. Sočis – kurortas prie Juodosios jūros, Kaukazo priekalnėse. Žiemos žaidynės pirmąkart vyks paatogrąžių klimato zonoje. Nors olimpinės žaidynės ir turėtų būti atsietos nuo politikos, istorija rodo, kad tai padaryti sudėtinga.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Sočio žaidynės – dar labiau politizuotos nei paprastai. „Paradoksalu, kad žiemos olimpinės žaidynės vyks geografiškai karštoje zonoje. Be to, čia ir politiškai karšta zona. Sočis yra netoli Rusijos ir Gruzijos karo vietos. Neseniai Volgograde, kuris irgi ne taip toli, įvyko teroristiniai aktai“, – pastebi N. Maliukevičius.

Anot jo, pats regionas yra istorinės čerkesų žemės ir tose žemėse jie norėjo savo valstybingumo, tad tam tikros čerkesų agitacijos yra bandymas politizuoti renginį.

Taip pat olimpines žaidynes rengiančios valstybės, įsitikinęs N. Maliukevičius, siekia parodyti savo lyderystę, sukurti gerą įvaizdį, tačiau Rusijai tai sekasi nekaip. „Jau dabar akivaizdu, kad kartu su olimpiada iškeltas žmogaus teisių klausimas. Ir, nors Michailas Chodorkovskis buvo paleistas, paleidžiami kiti įkalinti politiniai aktyvistai, kai kurie politikai nusprendė boikotuoti renginį“, – kalba jis.

Kitas labai svarbus aspektas, politologo nuomone, – korupcijos klausimas. „Kai kas ironiškai sako, kad pats didžiausias Rusijos eksporto resursas yra ne nafta, ne dujos, o korupcija. Ruošiantis Sočio olimpiadai vyko daug korupcijos skandalų. Tai didžioji Vladimiro Putino dilema – kaip pavyks įgyvendinti pačią olimpiadą, kiek pinigų ir lėšų buvo panaudota tikslingai ir kaip yra pasiruošta“, – primena N. Maliukevičius.

Pasaulio futbolo čempionate – naujos technologijos

Antras pagal svarbumą sporto renginys pasaulyje – kas ketverius metus vykstantis pasaulio futbolo čempionatas. XX čempionatas vyks Brazilijoje birželio 12 d.–liepos 13 d. Brazilijoje jis rengiamas antrą kartą po daugiau nei 60 metų. Pietų Amerikoje čempionatas paskutinį kartą vyko 1978 m. Rungsis 32 šalys. Iš viso bus žaidžiamos 64 varžybos.

Čempionate pirmą kartą bus panaudota vartų linijos technologija, kuri siųs teisėjui signalą, jei kamuolys kirs vartų liniją. To prireikė po ankstesnių ginčytinų ir varžybų baigtį nulėmusių incidentų.

Beje, čempionatui besiruošianti Brazilija taip pat neišvengia nesklandumų. Praėjusią vasarą per Konfederacijų taurės turnyrą Brazilijos gyventojai išėjo į gatves protestuodami dėl prastos socialinės padėties: didėjančių mokesčių, mažų atlyginimų. O viena iš mokesčių kėlimo priežasčių – pasaulio čempionatas ir vasaros olimpinės žaidynės po dvejų metų, kurie reikalauja didelių išlaidų.

Esminiai pokyčiai laukia Afganistano

Šių metų gruodis yra terminas, iki kurio iš Afganistano turi pasitraukti tarptautinės pajėgos. Jos JAV iniciatyva į šalį pasiųstos 2001 m. po Rugsėjo 11-osios išpuolių kovoti su Al Qaeda ir pašalinti iš valdžios Talibaną.

Apie karių patraukimą JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė 2011 m. birželį. Per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos palaipsniui perdavė šalies saugumo kontrolę patiems afganams. JAV ir Afganistanas vis dar derasi, ar liks ir kiek karių liks po 2014 m., kokį statusą bei teises jie turės. Šiuo metu šalyje dar yra apie 80 tūkst. karių, dauguma – amerikiečiai.

Apžvalgininkai misiją Afganistane vertina įvairiai: kai kurie teigia, kad tarptautinėms pajėgoms pavyko susilpninti Al Qaedą, tačiau per talibų išpuolius vis dar žūva daug civilių. Taigi ar Afganistanas yra pasiruošęs savo jėgomis kovoti su Talibanu, neaišku.

Be kita ko, Afganistanas šiemet rinks naują prezidentą, nes Hamidui Karzai po antros kadencijos kandidatuoti nebeleidžia šalies Konstitucija. Rinkimai vyks balandį. Nuo jų smarkiai priklausys Afganistano ateitis.

JAV santykiai su dabartiniu prezidentu sudėtingi, nes šis neseniai sukritikavo NATO sakydamas, kad pajėgoms per dešimtmetį nepavyko stabilizuoti šalies – išlieta daug kraujo, bet rezultatas nepasiektas. H. Karzai neskuba pasirašyti susitarimo su JAV dėl karių galimybės pasilikti šalyje.

Valdžia keisis ir JAV

O JAV lapkritį bus renkamas Kongresas. Vidurio kadencijos rinkimai vyksta praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų. Amerikiečiai rinks atstovus į visas 435 Atstovų Rūmų vietas ir į trečdalį iš 100 vietų Senate. Taip pat 36 valstijos rinks gubernatorius.

Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų – į Senatą. Šie rinkimai laikomi proga gyventojams išsakyti savo nuomonę apie prezidento vykdomą politiką. Dažniausiai juose prasčiau sekasi tuometinio prezidento partijai.

Šiuo metu Atstovų Rūmuose daugumą turi respublikonai, Senate – B. Obamos demokratai. Jei respublikonai po rinkimų perimtų Senato kontrolę ir išlaikytų daugumą Atstovų Rūmuose, tai apsunkintų paskutinius dvejus B. Obamos prezidentavimo metus.

Pasaulį vėl gali nustebinti Holmso kometa

Kai kurie svarbūs pokyčiai Europos Sąjungoje jau įvyko. Latvija įsivedė eurą, nustojo galioti kai kurių bendrijos narių apribojimai Bulgarijos ir Rumunijos gyventojams, norintiems jose įsidarbinti. Graikija iš Lietuvos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Liepą pirmininkauti ims Italija. Iki tol, gegužę, vyks Europos Parlamento rinkimai.

Šiemet žiniasklaida neabejotinai vėl daug dėmesio skirs Sirijai, kurioje konfliktas tęsiasi toliau. Iranui, kuris įsipareigojo pristabdyti savo branduolinę programą mainais į švelnesnes tarptautines sankcijas. Taip pat – Izraeliui ir Palestinai, kurie, Vašingtonui tarpininkaujant, 2013 m. atnaujino tiesiogines taikos derybas. Tiesa, jos klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtų JAV.

Kovo mėnesį prie Žemės vėl priartės per septynerius metus Saulę apskriejanti Holmso kometa. Paskutinį kartą, t. y. 2007 m., pasaulį nustebino netikėtas kometos nušvitimas. Pasak mokslininkų, jį lėmė kometos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Nušvitusi kometa tapo matoma plika akimi. Mokslininkai teigia, kad tai gali pasikartoti ir šiemet.

Kinijoje turėtų būti baigtas statyti aukščiausias pasaulyje dangoraižis. Jo aukštis turi siekti 838 metrus. 208-iuose aukštuose bus įrengti biurai, viešbučių kambariai, mokykla, ligoninė, parduotuvės, restoranai, sporto salės bei butai. „Miestu danguje“ pavadintas dangoraižis 10 metrų aplenks šiuo metu aukščiausią Jungtiniuose Arabų Emyratuose esantį dangoraižį.