Sutartis dėl dujotiekio išplėtimo buvo pasirašyta 2023 metų gegužę, praėjus daugiau nei metams po to, kai dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą buvo įvestos sankcijos rusiškos naftos importui.

„Vamzdyno išplėtimo darbai jau baigti“, – žurnalistams sakė P. Fiala.

„Rusija nebegali mūsų šantažuoti, o mes turime garantiją, kad galime visiškai apsirūpinti nafta iš Vakarų“, – pažymėjo P. Fiala.

TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto gabenama į pietų Vokietiją. Ten naftotiekis jungiasi su vamzdynu IKL, kuriuo nafta tiekiama į Čekiją.

Po naftotiekio išplėtimo naftos tiekimo Čekijai pajėgumas padidės du kartus iki 8 mln. tonų. 

Finansų ministras Zbynekas Stanjura sakė, kad plėtra kainavo 1,5 mlrd. Čekijos kronų (59 mln. eurų), o ją finansavo valstybinė naftos tranzito bendrovė „Mero“.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą Čekija jau visiškai atsisakė rusiškų gamtinių dujų.

Čekija didžiąją dalį reikalingos naftos gauna naftotiekiu „Družba“, kuris pradėjo veikti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos kontroliuojamos Čekoslovakijos dalis.

Netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė draudimą daugumai naftos importo iš Rusijos, tačiau naftotiekiui „Družba“ buvo nustatyta išimtis.

P. Fiala anksčiau pažadėjo, kad Praha sieks kuo greičiau panaikinti išimtį.

„Mero“ generalinis direktorius Jaroslavas Pantučekas teigė, kad, nors dar reikia užbaigti smulkius naujojo naftotiekio darbus, Čekija jau gali tiekti naftą vietos naftos perdirbimo gamykloms per TAL.

„Esame visiškai pajėgūs tiekti naftą į Čekiją, jei tiekimas per „Družba“ būtų sustabdytas“, – pridūrė jis.

Pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, 2023 metais rusiška nafta sudarė 58 proc. viso Čekijos naftos importo.

TAL, veikiantis nuo 1967 metų, priklauso aštuonių naftos įmonių konsorciumui, tarp kurio narių yra „Mero“ ir pasaulines milžines „Shell“, „Eni“ bei „ExxonMobil“.