Tunisas ir Libija yra pagrindiniai išvykimo taškai migrantams, besiryžtantiems leistis į pavojingą kelionę jūra į Europą.

Agentūros „Frontex“ teigimu, 2023 metais pusė neteisėtų sienos kirtimų vyko centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kur užfiksuoti 114 265 tokie atvejai.

Daugiausia migrantų šiuo maršrutu atvykdavo iš Dramblio Kaulo Kranto, Egipto ir Gvinėjos, teigė agentūra.

„Artimiausiais mėnesiais gali išlikti padidėjęs migrantų spaudimas šiame maršrute, nes, vykstant aršiai nusikalstamų grupuočių konkurencijai, kontrabandininkai siūlo mažesnes kainas iš Libijos ir Tuniso išvykstantiems migrantams“, – teigė „Frontex“.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet bandydami perplaukti Viduržemio jūrą žuvo 2 325 žmonės.

Italijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad šiemet į jos pakrantę jau atvyko 126 tūkst. migrantų, palyginti su 66 tūkst. per tą patį laikotarpį pernai.

Pastarosiomis dienomis į piečiausią Italijos Lampedūzos salą atvyko daugiau kaip 7 tūkst. migrantų.

Liepą ES pasirašė susitarimą su Tunisu, kuriuo siekiama sustabdyti nelegalios migracijos srautą iš šios Šiaurės Afrikos šalies.

Kairiojo sparno ES teisės aktų leidėjai kartu su Italija kritikavo šį susitarimą, pagal kurį siūloma finansinė pagalba vis labiau autoritarinei Tuniso vyriausybei.

ES ombudsmenė Emily O'Reilly (Emili O'Raili) penktadienį pareikalavo, kad Briuselis paaiškintų, kaip jis užtikrins, kad paktas su Tunisu dėl migracijos ribojimo nepažeistų žmogaus teisių standartų.

Teigiama, kad pastaraisiais mėnesiais šimtai Tunise sulaikytų migrantų buvo išlaipinti dykumoje netoli Libijos sienos ir palikti likimo valiai.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, E. O'Reilly sakė, kad Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujama Europos Komisija turi kai ką paaiškinti.

„Ar Komisija atliko susitarimo memorandumo poveikio žmogaus teisėms vertinimą prieš jį sudarydama ir ar apsvarstė galimas priemones žmogaus teisių pažeidimų rizikai sumažinti?“ – klausė ombudsmenė laiške U. von der Leyen.