Politikos lyderiai ir likę gyvi nacių stovyklų kaliniai sekmadienį paskelbė jaudinantį kreipimąsi, ragindami kovoti su rasizmu per Austrijoje vykusią ceremoniją, minint Mauthauzeno koncentracijos stovyklos išvadavimo 68-ąsias metines.

„Mes, kurie ten nebuvome, negalime ir neturime užmiršti. Numeriai, įrašyti ant (kalinių) rankų Aušvice, yra įrašyti kiekvieno iš mūsų sielose“, - sakė į šią ceremoniją atvykusi Izraelio teisingumo ministrė Tzipi Livni (Cipi Livni), minėdama kitą nacių mirties stovyklą. Ministrė Antrojo pasaulinio karo laikų Mauthauzeno stovyklos vietoje vykusioje ceremonijoje dalyvavo kartu su savo šešuru, kuris buvo kalinamas šioje stovykloje.

„Šiandien atvykau kaip žydų valstybės teisingumo ministrė pasakyti kartu su jumis - niekada daugiau, - Tz. Livni sakė klausytojams iš daugelio šalių. - Ne dėl savęs norime, kad pasaulis neužmirštų - to norime dėl žmonijos ateities.“

Per JAV armijos 1945 metais įvykdyto Mauthauzeno stovyklos išvadavimo metinių minėjimo ceremoniją buvo atidarytas naujas lankytojų centras. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), Vengrijos prezidentas Janosas Aderis (Janošas Aderis), Serbijos premjeras Ivica Dačičius ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo apie 30 buvusių Mauthauzeno stovyklos kalinių. Kai kurie iš jų dėvėjo dryžuotas kepuraites, kurios buvo nacių koncentracijos stovyklų uniformų dalis.

Jaudinančią akimirką jie sudėjo nuotraukas ir savo liudijimus į laiko kapsulę, kuri taps naujos ekspozicijos dalimi. Kai kurios šiurpios liudininkų istorijos buvo perskaitytos ceremonijos dalyviams.

„Tai tinkamas laikas ir tinkama vieta primygtinai paraginti visus, užimančius valdžios postus Europoje, pasimokyti iš mūsų tragiškos praeities ir priešintis bet kokios formos rasizmui arba antisemitizmui: ryžtingai, nuosekliai ir aiškiai, - kvietė Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris). - Tai mažiausia, ką turėtų lemti ši diena.“

Amerikos žydų komiteto pirmininkas Davidas Harrisas (Deividas Harisas) taip pat perspėjo apie Europoje kylantį antisemitizmą ir ksenofobinių arba antisemitiškų partijų dalyvavimą kai kurių šalių parlamentuose.

„Turima atsibusti. Žodžiai “niekada daugiau„ turi būti tariami ne vien per atminimo renginius, bet 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, - ragino jis. - Kiekvienas esame atsakingas užtikrinti, kad žodžiai “niekada daugiau„ iš tikrųjų reikštų “niekada daugiau„. Nei Mauthauzeno aukoms, nei žydams, nei kuriems nors kitiems žmonėms.“

„Tuomet galėsime perduoti kitai kartai tobulesnį ir teisingesnį pasaulį“, - pabrėžė jis.

Apie 200 tūkst. žmonių iš 40 šalių buvo kalinami 1938-1945 metais Mauthauzeno stovykloje - akmeninėje tvirtovėje ant kalvų netoli Dunojaus upės. Apie ketvirtadalį kalinių sudarė žydai, tačiau ten taip pat buvo civilių iš Sovietų Sąjungos ir 7 tūkstančiai Ispanijos respublikonų.

Apie 90 tūkst. žmonių Mauthauzene neišgyveno: jie neatlaikydavo alinančio darbo granito karjeruose, mirdavo bado ir ligų arba būdavo nušaunami sargybinių, kariami, pasmaugiami, mirtinai sumušami arba nunuodijami dujų kamerose.