Abipusis interesas

Gruodį po penktųjų per ketverius metus parlamento rinkimų B. Netanyahu grįžus į Izraelio premjero postą, sustiprėjo nuogąstavimai, kad Jeruzalė Rusijos atžvilgiu laikysis dar nuosaikiau ir neskubės remti sunkų karą išgyvenančios Ukrainos.

Izraelis vengė teikti karinę pagalbą Kyjivui baimindamasis, kad toks žingsnis gali sukelti įtampą santykių su Rusija srityje ir pakenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje. Vėliau būta pusiau oficialios informacijos, esą Izraelis padeda ukrainiečiams ne vien spręsti labai svarbias logistikos ir karinės medicinos problemas, bet ir suteikia subtilesnės karinės techninės pagalbos.

Amžinam Izraelio priešui Iranui stojus Rusijos pusėn, atsirado dar daugiau prielaidų žydų valstybei tapti aktyvesne Ukrainos pasipriešinimo Maskvai dalyve. Ketvirtadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad šalis leido eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, kuriuos Rusija naudoja prieš ukrainiečių miestus. Tai portalui „Axios“ patvirtino neįvardyti trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.

Anot „Axios“, ginklų perdavimas Kyjivui atitiktų Izraelio interesus, nes Iranas gali gauti informacijos apie tai, kaip veikia dronai, ir tada juos tobulinti.

Portalo teigimu, gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas eksporto licencijas patvirtino vasario viduryje. Tuomet Izraelis, premjero nurodymu, peržiūrėjo savo politiką dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet naujų sprendimų nepriėmė. Tai E. Cohenas pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai vasario 15-ąją lankėsi Kyjive.

Licencijos patvirtintos dviem izraeliečių kompanijoms – „Elbit“ ir „Rafael“, gaminančioms kovos su dronais sistemas. Vienas ukrainiečių pareigūnas portalui sakė, kad Ukrainos gynybos ministerijos delegacija neseniai nuvyko į šių sistemų prezentaciją Izraelyje. Straipsnyje nurodoma, kad susitarimas dar nepasirašytas.

Atsivijo protestai

B. Netanyahu portretui demokratinių atspalvių suteikianti žinia apie reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai pasirodė netylant protestams Izraelyje, kurie politiką persekioja net ir keliaujant po Europą.

Į Berlyną ir Londone išsiruošusį B. Netanyahu aplenkė Izraelio rašytojų, menininkų ir intelektualų viešas kreipimasis į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės politikus, prašant atšaukti šalį destruktyviu keliu vedančio premjero vizitus.

B. Netanyahu vadovaujamos radikaliausios dešiniojo sparno vyriausybės planai pertvarkyti Izraelio teismų sistemą išprovokavo didžiausias per visą 75 metų Izraelio istoriją protesto akcijas.

Koaliciją sudarančios ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Pagal šį planą parlamentas galėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir turėtų galutinio sprendimo teisę skiriant teisėjus. Valdančiųjų teigimu, šia esą gerokai uždelsta priemone siekiama apriboti, jų nuomone, pernelyg didelę nerinktų teisėjų įtaką.

Tačiau, pasak kritikų, valdžią sutelkus B. Netanyahu ir jo parlamentinės daugumos rankose, sugrius trapi Izraelio kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistema. Esama nuomonės, kad tai premjero, teisiamo dėl kaltinimų korupcija, bandymas išvengti teisingumo. Tačiau koalicijos dešiniojo sparno indėlis rengiant šią reformą taip pat labai svarbus.

Galingas visuomenės balsas

Sausį, dėl reformos kilus protestų, net kai kurie artimiausi Izraelio sąjungininkai, įskaitant JAV, paragino koaliciją elgtis atsargiai, o išsklaidyti įtampą ragino net į Izraelį atvykusi keliasdešimties Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovų delegacija.

Praėjusią savaitę Izraelyje visuomeniniai protestai buvo tokie dideli, jog B. Netanyahu buvo priverstas į oro uostą skristi sraigtasparniu, kad spėtų į skrydį oficialaus vizito į Italiją. Sekmadienį į Izraelio gatves išėjo apie 500 tūkst. protestuotojų.

Prieš pertvarką pasisakė aukštųjų technologijų lyderiai, Nobelio premijos laureatai ekonomistai ir žymūs saugumo pareigūnai. Izraelio kariuomenės rezervininkai pranešė nutrauksiantys savanorišką tarnybą, o kritikos pažėrė net ir kai kurie artimiausi šalies sąjungininkai, įskaitant JAV.

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ambasadoriams Izraelyje adresuotame minėtame laiške apie 1 000 žydų valstybės veikėjų pareiškė, kad jų šalis išgyvena didžiausią krizę savo istorijoje ir kad B. Netanyahu bando paversti šalį teokratine diktatūra. Laišką pasirašė tarptautinį pripažinimą pelnęs rašytojas Davidas Grossmanas, rašytoja Dorit Rabinyan, „Oskarui“ nominuotas režisierius Uri Barbashas, daugybė akademikų, verslo veikėjų ir specialistų.

Protesto akcijos B. Netanyahu pasivijo ir Europoje. Ketvirtadienį jam lankantis Berlyne, Vokietijoje gyvenantys izraeliečiai surengė protesto akcijų, o teismų reformos temos neišvengta ir per oficialius susitikimus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino svečią siekti kompromiso.

B. Netanyahu savo ruožtu gynė savo vyriausybės planuojamas reformas ir jų kritiką vadino absurdiška. „Izraelis nuolatos... juodinamas, kad aš neva esu kažkoks... valdovas, kuris naikina demokratiją“, – Berlyne sakė Izraelio premjeras ir pridūrė, kad „visa tai yra absurdas“.

Nesileidžia į kompromisus

Simbolinį vaidmenį atliekančio Izraelio prezidento Isaaco Herzogo pastangos pasiekti kompromisą kol kas neduoda rezultatų. Savo viziją šalies vadovas pristatė per televiziją, paminėdamas pilietinio karo grėsmę ir perspėdamas, kad „bedugnė jau visai arti“.

Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas. Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.

 

I. Herzogo pasiūlyme numatytos paskatos abiem šalims. Parlamentas negalėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau teisėjams nebūtų leidžiama panaikinti svarbiausių teisės aktų, vadinamųjų pagrindinių įstatymų, kurie yra savotiška konstitucija. Kita vertus, pagrindiniams įstatymams parlamente priimti reikėtų ne paprastos, o didžiosios daugumos.

Teisėjus skirtų komitetas, sudarytas iš koalicijos ir opozicijos įstatymų leidėjų, teisėjų ir visuomenės atstovų. Skiriant teisėjus būtų reikalingas konsensusas ir nė viena partija neturėtų veto teisės.

„Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas, – sakė I. Herzogas. – Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.“

Nors prezidento siūlymui pritarė opozicija, valdantiesiems jis nepadarė įspūdžio. B. Netanyahu operatyviai pareiškė, kad koalicijos atstovai nesutiko su I. Herzogo planu. „Pagrindiniai jo pateikto pasiūlymo elementai tik įtvirtina dabartinę padėtį ir neužtikrina reikiamos pusiausvyros tarp valdžios šakų“, – prieš pat skrydį į Vokietiją sakė B. Netanyahu.

Opozicinės Darbo partijos lyderė Merav Michaeli pritarė pasiūlymui ir sakė, jog tai, kad B. Netanyahu atmetė pasiūlymą, rodo, kad jis „pasisako ne už teisinę reformą, o už teismų nuvertimą“.