Praėjus daugiau kaip 62 metams po tos siaubingos dienos, ji drauge su kitais atsiims šiemetinę Nobelio taikos premiją, paskirtą Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN) – organizacijai, kurioje ji suvaidino svarbų vaidmenį.

„Prisimenu melsvai baltą žybsnį. Mano kūnas buvo išsviestas į orą ir prisimenu plūduriavimo jausmą“, – sakė ji interviu naujienų agentūrai AFP, pasakodama apie bombos numetimo dieną.

Atsipeikėjusi S. Thurlow suprato esanti po pastato griuvėsiais su dešimtimis kitų žmonių. Galiausiai ją ištraukė kažkoks nepažįstamasis.

„Miestas, kurį pamačiau, buvo beveik neapsakomas“, – sakė ji.

Hirošimoje buvo 8 val. 15 min, saulė buvo patekėjusi prieš beveik dvi valandas, bet griuvėsius apgaubė tamsa.

Būdama 13 metų moksleivė mačiau, kaip buvo sunaikintas mano miestas. Jis virto mirties miestu.

„Tarsi rytas būtų virtęs naktimi, – sakė S. Thurlow. – Purvas ir grybo formos debesies dalelės neleido Saulės spinduliams prasiskverbti.“ Buvo klaikiai tylu: „Niekas nešaukė, niekas nebėgo. Išgyvenusieji neturėjo fizinių ar psichologinių jėgų. Viskas, ką jie galėjo išspausti, buvo silpnas šnabždesys, maldavimas duoti vandens.“

Pasak S. Thurlow, ji apsidairė ir pamatė tūkstančius žmonių, kurie buvo „smarkiai apdegę ir ištinę“, kurie jau „nebeatrodė kaip žmonės“.

„Tas vaizdas įsirėžė man į tinklainę“, – sakė ji. „Būdama 13 metų moksleivė mačiau, kaip buvo sunaikintas mano miestas. Jis virto mirties miestu“, – pridūrė ji.

Per tą 1945 metų rugpjūčio 6-osios sprogimą žuvo maždaug 140 tūkst. žmonių. Dar 80 tūkst. po trijų dienų žuvo per atominės bombos sprogimą Nagasakyje.

Skausmingi prisiminimai

Dabar S. Thurlow yra 85-eri ir ji gyvena Kanadoje. Ji visiems pasakoja savo istoriją – ir moksleiviams, ir diplomatams – kad atkreiptų dėmesį į branduolinio karo siaubą, vildamasi sustabdyti branduolinių ginklų platinimą.

Ji buvo svarbi ICAN narė nuo pat organizacijos įkūrimo 2007 metais ir suvaidino labai svarbų vaidmenį Jungtinių Tautų (JT) derybose, kurios šių metų liepą atvedė prie branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, sakoma ICAN pareiškime.

„Nuolat kalbu apie šiuos skausmingus prisiminimus, kad žmonės, kurie niekada nepatyrė tokio nuniokojimo, galėtų (jį) suprasti, – sakė ji. – Daugeliui žmonių labai sunku suprasti, bet nepaprastai svarbu, kad pasinaudotume savo sugebėjimu įsivaizduoti (šį siaubą), ir drauge galime neleisti, kad tai kada nors vėl įvyktų.“

Kalbėdama apie dabartį, S. Thurlow apgailestavo dėl branduolinių ginklų pagausėjimo nuo Antrojo pasaulinio karo iki beveik 15 tūkstančių, nors šie arsenalai ir yra gerokai mažesni, nei buvo per savo piką 9-ojo dešimtmečio viduryje.

„Pasaulis dabar yra daug pavojingesnė vieta“, – sakė ji.

S. Thurlow smerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) grasinimus karu ir asmeninius įžeidimus, kurie privertė sunerimti visą pasaulį.

Be to, ji priekaištavo Kanados premjerui Justinui Trudeau (Džastinui Triudo), liepos mėnesį nepasirašiusiam Branduolinių ginklų uždraudimo sutarties.

Kanados užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad „pažangoje dėl branduolinio nusiginklavimo bei neplatinimo turi dalyvauti branduolinių ginklų turinčios valstybės“, o Kanada tokių ginklų neturi.

Apie padėtį Korėjos pusiasalyje S. Thurlow sakė: „Tai labai gąsdina, net tokiam žmogui kaip aš, išgyvenusiam pirmąjį branduolinį bombardavimą. Aš labai nerimauju.“

Ji paragino pasaulio piliečius įsitraukti į pastangas už branduolinių ginklų neplatinimą.

„Visi turime atlikti savo vaidmenį, – sakė ji. – Nepalikite to vien blėstantiems Hirošimos ir Nagasakio išgyvenusiųjų prisiminimams.“

„Joks kitas žmogus niekada neturėtų patirti branduolinių ginklų jėgos. Niekada“, – sakė ji.