Norvegai – laimingiausi žmonės pasaulyje: ko galime iš jų pasimokyti?

  • Teksto dydis:

Šiais metais Jungtinių Tautų pateiktoje „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 šalių pakilo į 52 vietą, o pirmą vietą čia užima norvegai. Ataskaitoje teigiama, kad laimės indeksas priklauso ne tik nuo aukšto pragyvenimo lygio, bet ir nuo sveiko gyvenimo būdo bei glaudaus ryšio su gamta.

Laimingiausiais pasaulyje save laikantys norvegai gyvena supami nepaprasto grožio kraštovaizdžio. Atrodo, kad net ilgos žiemos naktys negadina jiems nuotaikos. Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“ norvegai pirmą kartą atsidūrė sąrašo viršuje.

Psichologas Joaras Vittersas tyrinėja laimės jausmą. Nuo 1980-ųjų jis bando išsiaiškinti, ko reikia, kad žmonės būtų patenkinti savo gyvenimu ir kas tam trukdo. Psichologas numano, kodėl jo tautiečiai atsidūrė laimingiausių sąrašo viršuje.

„Čia žmonės jaučiai lygūs, kaip niekur kitur pasaulyje. Tai – didelis privalumas. Kai jaučiasi lygūs, žmonės labiau vieni kitais pasitiki. Pasitikėjimas labai svarbus veiksnys, kad jaustumeisi patogiai, būtum patenkintas savo gyvenimu“, – svarsto J. Vittersas.

Čia žmonės jaučiai lygūs, kaip niekur kitur pasaulyje.

Šiaurėje esantis Trumsės miestas gali būti puikus pavyzdys: čia puiki švietimo sistema, valstybė užtikrina sveikatos apsaugą, o skurdo ir nedarbo lygis – labai žemas.

„Pastebima, kad tose šalyse, kur mažiau dienos šviesos, būna daugiau depresijos atvejų. Tačiau apie Norvegiją to pasakyti negalima. Atrodo, kad šiaurės Norvegijoje žmonės prisitaikė prie tamsiojo periodo. Šiuo metų laiku jie turi tokių veiklų, kurių laukia visus metus ir kurios netgi daugiau negu kompensuoja šviesos trūkumą“, – tikina psichologas.

Slidinėjimas yra norvegų nacionalinė sporto šaka, ji net sugalvota Norvegijoje. Trumsėje sniego būna šešis mėnesius per metus, o Šiaurės pašvaistės ir pasivažinėjimas šunų kinkiniais čia – įprasto gyvenimo dalis. Trumpomis vasaromis norvegai labai mėgsta eiti į žygį su šeima ar draugais. Įstatymai čia visiems leidžia įsirengti stovyklavietes ir kūrenti laužus.

„Norvegijoje tai vadinama „allemannsretten“. Tai – labai sena norvegų tradicija, jai koks tūkstantis metų. Gali būti kito žmogaus valdose, net medžioti gali, tik iš anksto turi su savininku susitarti, bet jis negali to uždrausti“, – pasakoja vyras.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Euromaxx“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Sorosiniu pideru MELAS. NERA ten jokios norvegu laimes. Laimingi debilai. Ar daug reikia gyvuliukui iki laimes? NEDAUG. Paesti, isgerti ir patratinti vienas kita i subine - stai ir visa norvegu laime. Paziurekit kas darosi socialiniu parazitu taip.vad ,,pabegeliu,, rajonuose. Policija BIJO IEITI. Prievartauja norvegu moteris viduryje dienos. Narkotikai 24 val per para. 30 % Norvegijos teritorijos pilnai kontroliuoja Islamo Valstybes teroristai. O jus cia vapsit apie kazkokia norvegu ,,laime,, Cha cha cha ....lochai.

Rasai

Rasai portretas
Tai juk yra skirtumas tarp to, ką norvegai patys valgo, ir to, ką augina eksportui. Gyveni Norvegijoje, gal užsuk į "žuvų fermas" pasidairyti? Tik greičiausiai neįleis ten tavęs, nes pašaliniams tokie objektai nerodomi.

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Pražūtingas Kremliaus propagandos poveikis Putino subinlaižių psichikai: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių