JAV politikos apžvalgininko Mindaugo Montvilo nuomone, pirmieji D. Trumpo potvarkiai ir pasisakymai liudija, kad JAV grįžta kaip „pasaulinis šerifas“. Tačiau ne Ronaldo Reagano laikų „šerifas“ – Vašingtonas besąlygiškai nedalins savo apsaugos visiems norintiems.

– Pirmųjų įsakų tematika siunčia aiškią žinią amerikiečiams. D. Trumpas nedelsiant imasi tų klausimų, kuriuos akcentavo rinkimų metu – migracija, translyčiai, JAV ekonominių interesų apsauga ir taip toliau. Kokia žinia pasiųsta pasauliui?

– Žinia yra labai aiški: JAV turi reikalavimų, kurių teks paisyti, jei nenori patekti po D. Trumpo tarifų „volu“. Kiekvienai šaliai ar šalių grupei aiškiai duodama suprasti, ko konkrečiai iš jų tikimasi. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga (ES) turės pirkti daugiau amerikietiškų dujų ir naftos. Vietos manevrui praktiškai nepaliekama. Kinijai, be kitų dalykų, buvo aiškiai pasakyta, kad „TikTok“ JAV veiks tik su sąlyga, kad pusė kompanijos priklausys amerikiečiams.

JAV turi reikalavimų, kurių teks paisyti, jei nenori patekti po D. Trumpo tarifų „volu“.

– Dėl minėtų JAV vidaus politikos pokyčių JAV sąjungininkams taip pat teks prisitaikyti, tai yra, kartoti tai, ką Amerikoje daro D. Trumpas?

– Bent jau kai kuriose srityse. Europiečiams aiškiai sakoma, kad tokie dalykai, kaip pastarąjį dešimtmetį ES politikoje dominavusi žalioji transformacija, yra ne tik neperspektyvus, bet ir transatlantiniams santykiams kenkiantis kursas. Egzistencinis klausimas: ar mes su Amerika, ar su „žaliuoju kursu“?

Man susidaro įspūdis, kad Briuselio koridoriuose dabar tvyro lengvas chaosas, nes europiečiai, panašu, nesitikėjo, kad jau pirmą dieną D. Trumpas trauksis iš Paryžiaus susitarimo. Tikėtasi derybų ir ilgesnio pereinamojo laikotarpio, tačiau jo nėra.

Todėl praktiškai neįmanoma nuspėti, ką dabar darys ES politikai. Jie dešimt metų šventai laikėsi vieno kurso, o dabar faktiškai statomi į padėtį, kai turi visa tai perbraukti ir pradėti iš naujo. Jiems tai be galo sudėtingas sprendimas. Ir tai tik vienas iš punktų. Nepamirškime, kad technologijų gigantai, prieš kurių įtaką ES kovojo pastaraisiais metais, dabar yra artimi D. Trumpo sąjungininkai ir jų interesų Baltieji Rūmai tikrai neapleis. Kai ES vėl nuspręs kažką iš jų nubausti, iš Vašingtono nedelsiant ateis aiški žinia, kad to daryti nevalia.

– Šiame fone įdomiai nuskambėjo Friedricho Merzo (beveik užtikrintai kito Vokietijos kanclerio) raginimai europiečiams nebijoti D. Trumpo ir nenuolaidžiauti. Labai įdomu: vienas įtakingiausių Europos politikų ragina burtis ne prieš Rusiją ar Kiniją, o prieš JAV?

– Neskubėčiau jo žodžių vertinti, kaip raginimo kurti kažkokią antiamerikietišką koaliciją. Greičiau tai gana natūrali pirminė didžiųjų Europos valstybių lyderių reakcija – vienytis tam, kad kartu galėtume spręsti D. Trumpo mums pateiktą rebusą.

Europiečių bėda ta, kad jie neturi praktiškai jokių svertų pakreipti balansą savo naudai. F. Merzas priminė, kad ES gyventojų skaičius viršija JAV ir Kanados kartus sudėtą. Na, ir kas? O tuo metu vienos didžiausių ES ekonomikų – Prancūzijos – BVP vienam gyventojui yra mažesnis, nei neturtingiausioje JAV valstijoje. ES yra silpnesnė visose srityse nuo energetikos iki gynybos ir negali leisti sau veltis į bet kokius „karus“ su JAV.

Mindaugas Montvilas/Asmeninio arch. nuotr.

– Lietuvos „istorinis“ sprendimas siekti šešių procentų gynybai – tinkamas objektas „reklamuoti“ Vašingtone? Žinoma, su sąlyga, kad apie tai ne tik kalbėsime, bet ir imsimės konkrečių darbų.

– Tokie pareiškimai kažkiek dvelkia desperacija. Tie patys vokiečiai, kas bebūtų Berlyne valdžioje, neina į jokias kalbas net apie penkis procentus gynybai. O juk Lietuvoje irgi neaišku, kokiu būdu mes įgyvendintume šiuos pažadus. Viena vertus, tai Vašingtone gal nuskambės ir gražiai, bet kita vertus, viena Lietuva ne tokia jau ir įdomi amerikiečiams. Daugiau perspektyvų atsivertų, jei tokius tikslus išsikeltų visos Šiaurės ir Vidurio Europos šalys, gynybos politikos požiūriu, galinčios suformuoti „proamerikietišką koaliciją“ ES ir NATO. Dvi Europos. Akivaizdu, kad mūsų regiono gynybos interesai kardinaliai skiriasi nuo ES senbuvių.

Grenlandijos klausimas artimoje ateityje nebus pamirštas ir Danijos valdžia bus spaudžiama apie tai kalbėtis.

– Prieš kurį laiką D. Trumpo kalbas apie Grenlandijos prisijungimą daug kas priėmė kaip „trolinimą“. Tačiau jis apie tai toliau kalba ir pradėjęs eiti pareigas.

– Tie, kas taip galvojo, – klydo. Šiaip jau panašias D. Trumpo kalbas galima padalinti į tris dalis. Pirmoji: kalbos apie Kanados prisijungimą iš tiesų buvo lengvas „trolinimas“, tačiau net to pakako, kad išverstų iš posto premjerą Justiną Trudeau. Kitas Kanados vyriausybės vadovas aiškiai bus palankesnis partneris D. Trumpui.

Antroji: kalbos apie Panamos kanalą. Vargu ar verta svarstyti jo perėmimą karinėmis priemonėmis, bet tai jau ne nekaltas „trolinimas“. Vašingtonas aiškiai duoda suprasti, kad Panamai teks rimtai svarstyti, ką daryti su Kinijos įtaka kanalo uostuose.

Trečia: Grenlandijos atvejis. Tai jau visai ne „trolinimas“. JAV siekia apsaugoti savo interesus Arktyje nuo Kinijos ir Rusijos. Atvirai kalbant, Danija tokių galimybių neturi. Prisiminkime, kad ir tai, kad į panašias kalbas pirmosios D. Trumpo kadencijos metu Kopenhaga atsakė juoku. Dabar gi apie derybas kalbama visai rimtai.

Galų gale, Grenlandija tam tikra prasme yra kolonijinės epochos reliktas. Danija mažai investuoja į salą ir svarsto galimybę parduoti strateginius objektus JAV nedraugiškoms šalims. Kodėl tuomet neparduoti jų amerikiečiams? Be to, vietos gyventojai nėra patenkinti Kopenhagos valdymu ir rimtai svarsto nepriklausomybės scenarijų, kai jie be abejonės labiau suartėtų su JAV. Šiai dienai aišku, kad Grenlandijos klausimas artimoje ateityje nebus pamirštas ir Danijos valdžia bus spaudžiama apie tai kalbėtis.

Jei Europa bus linkusi bendradarbiauti, ši administracija padės, bet neprisiims naštos viena.

– Inauguracijos kalboje visai nepaminėta Ukraina.

– Turbūt todėl, kad šiuo metu ant stalo nėra jokio sprendimo. D. Trumpas nenori kelti šio klausimo dabar, kai kritikai jam prikaišios kalbas apie karo nutraukimą per 24 valandas. Žinoma, kad taip nebus.

Beje, D. Trumpas kalbėjo apie Ukrainą po inauguracijos vykusioje spaudos konferencijoje. Jis akcentavo didžiulius Rusijos nuostolius ir pabrėžė, kad Vladimiras Putinas naikina Rusiją ir privalo suprasti, kad karą reikia baigti. Tuo pat metu jis užsiminė, kad Volodymyras Zelenskis nori pasiekti susitarimą. Kitaip tariant, Ukraina paminėta teigiamame kontekste, o Rusijai pasiųstas signalas, kad ji privalo judėti ta pačia linkme. Šiuo atžvilgiu D. Trumpo užduotas kursas nesikeičia – karas turės būti sustabdytas.

– Apibendrinant visa tai, apie ką kalbėjome: D. Trumpas grąžina JAV į pasaulinę politiką, kaip „pasaulio šerifą“? Arba jūs su mumis, arba su Kinija?

– Su išlyga, kad šis „šerifas“ neįsipareigoja vienas skirti išteklius ar lengva ranka siųsti savo karius į bet kurį pasaulio tašką. Jei Europa bus linkusi bendradarbiauti, ši administracija padės, bet neprisiims naštos viena. Štai toks „lengvai atsitolinęs šerifas“.

Mes norime matyti JAV karius mūsų regione. O daugybė venesueliečių yra įsitikinę, kad JAV turėtų nuversti Venesuelos valdantį režimą. Panašių lūkesčių turi taivaniečiai. Bet supraskime, kad dauguma amerikiečių visai nenori kažkur siųsti jų kareivių. D. Trumpas sieks JAV ekonominio, karinio, technologinio ir kitokio dominavo, bet nesivels dėl to į karinius konfliktus. Amerikiečių visuomenė apie tai nenori net girdėti. Lietuvai tai nėra blogos žinios, nes jei Vašingtonas mus vertins kaip patikimus sąjungininkus, jis svarstys įvairias realistiškas paramos priemonės. Tuo pat metu nereikia kurtis nerealių vilčių apie besąlyginę paramą. To sau dabar negali leisti net Izraelis.