Po nelaimės dreba žemė ir po R. T. Erdogano kojomis

  • Teksto dydis:

Artėjant didžiausių šį dešimtmetį žemės drebėjimų mėnesio sukakčiai vis labiau aiškėja katastrofos padariniai daugiausia nuo jų nukentėjusioje Turkijoje. Regione periodiškai vis juntami požeminiai smūgiai, tačiau didžiausia įtampa susijusi ne su gamtos stichija, o su jos įtaka politinei situacijai.

Šešiaženklis aukų skaičius?

Vasario 6-ąją Turkijos pietryčius ir šiaurinį Sirijos pakraštį supurtę du 7,8 ir 7,7 balo stiprumo drebėjimai sugriovė ištisus kvartalus, nebepataisomai sudarkė kelius, energetikos infrastruktūrą. Iki šiol suskaičiuota beveik 55 tūkst. žuvusiųjų – vien Turkijoje žuvo 50 tūkst. žmonių. Tikslaus skaičiaus kol kas nežino niekas, nes vis dar neaišku, kiek žmonių buvo palaidota savo namų griuvėsiuose. Kai kurie nelaimės padarinių likvidavimo darbuotojai mano, kad jų gali būti antra tiek ir aukų skaičius bus šešiaženklis.

Po vasario 6-osios Turkijos krizių valdymo agentūra AFAD užregistravo dar beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių. Pastarąjį kartą, vasario 27 d., 5,2 balo stiprumo drebėjimas įvyko Rytų Turkijoje. Jo epicentras buvo per ankstesnę nelaimę nukentėjęs Ješiljurto rajonas Malatijos provincijoje. Nors jo mastas ir aukų skaičius palyginti nedidelis, sugriuvo kelios dešimtys per ankstesnį drebėjimą apgadintų pastatų.

Visi, kas lankosi nelaimės zonoje, patiria šoką. Panašiai pasijuto ir Pasaulio maisto programos direktorius Davidas Beasley, prieš savaitę apsilankęs Antakijoje. Šiame 216 tūkst. gyventojų turėjusiame mieste Turkijos pietuose griuvėsiais virto ištisi kvartalai, sugriauta daug istorinių pastatų. Tai, ką pamatė, jis vėliau palygino su apokalipse.

Kuo labiau silpsta pakartotiniai požeminiai smūgiai, tuo stipresnis jų poveikis Turkijos visuomenei. Atslūgus pirmajai šoko bangai, auga gyventojų nepasitenkinimas vyriausybės reakcija į nelaimę.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyta po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės.

 

Valdžios institucijos net kelias dienas nesugebėjo sutelkti užtektinai gelbėtojų nelaimės zonoje: daug kur gelbėtojų komandos atvyko per vėlai, per mažos jų pajėgos ir per mažai įrangos. Daugelyje žemės drebėjimo zonų vietų temperatūra buvo žemesnė nei nulis, tad griuvėsiuose įstrigę žmonės mirė ne nuo sužeidimų, o mirtinai sušalę. Kai kur, pavyzdžiui, Chatajaus provincijoje, liudininkų teigimu, palapinių trūko net ir praėjus trims savaitėms po pirmųjų drebėjimų.

Nebesulaiko pykčio

Žmonių nepasitenkinimas liejasi net ir per sporto renginius. Praėjusį savaitgalį per didžiausio Stambule futbolo klubo „Fenerbahçe“ rungtynes daugiau kaip 60 tūkst. sirgalių skanduodami kelias minutes reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Futbolo klubo „Beşiktaş“ sirgaliai per varžybas iš pradžių į aikštę metė minkštus žaislus kaip gedulo ženklą, o paskui kelias minutes šūksniais kritikavo vyriausybę. Anot užsienio žiniasklaidos, pastarąjį kartą tokios politinės manifestacijos futbolo stadionuose vyko prieš dešimtmetį.

Dar didesnę įtampą sukėlė opozicijos laikraščio „Cumhuriyet“ publikacija. Joje teigiama, kad jau pirmosiomis dienomis po žemės drebėjimo Turkijos Raudonasis Pusmėnulis „Kizilay“, užuot kuo skubiau aprūpinęs žieminėmis palapinėmis nukentėjusius žmones, 2 050 jų pardavė už 2,3 mln. eurų privačiai pagalbos organizacijai „Ahbap“.

Šio fakto nepaneigė ir organizacijos „Kizilay“ vadovas Keremas Kinikas. Tviteryje jis parašė, kad jo organizacijai pavaldi įmonė „Kizilay Cadir“, atsakinga už palapinių gamybą, pardavė jas „Ahbap“ už savikainą.

„Neįtikėtinas skandalas“, – rašė laikraštis „Cumhuriyet“, opozicinės partijos „IYI-Parti“ lyderė Meral Akşener paragino organizacijos „Kizilay“ pirmininką atsistatydinti, o prie jos būstinės Ankaroje buvo surengta protesto akcija.

Įtampą dar labiau kelia pradėti atskirų kompleksų patikrinimai ir aiškėjantys jų rezultatai. Dėl nepakankamos žemės drebėjimo saugos pradėta dviejų didelių Stambulo, esančio seismiškai aktyviame rajone, ligoninių evakuacija.

Sunkūs kaltinimai

Net pro cenzūros kiautą prasiveržianti kritika ir akivaizdus valstybės institucijų darbo brokas daro didelį spaudimą Turkijos vyriausybei ir prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui. Prezidentas buvo priverstas žengti nebūdingą žingsnį – pirmadienį, lankydamasis sugriautame Adijamano mieste, pripažino, kad valstybinė tarnyba AFAD sureagavo neefektyviai, ir paprašė nukentėjusiųjų atleidimo.

R. T. Erdoğanas pripažino tam tikrus trūkumus, bet kaltino sunkias oro sąlygas ir apgadintus kelius. „Buvo trūkumų, sutrikimų ir vėlavimo, bet mes... visomis jėgomis skubėjome padėti žemės drebėjimą išgyvenusiems žmonėms, – trečiadienį parlamente aiškino prezidentas. – Nesislapstome už pasiteisinimų.“

„Mirtingieji daro klaidų“, – tuoj pat pridūrė jis, todėl žmonės neturėtų klausyti kvailių, kurie kaltina jo vyriausybę, o turėtų duoti jam vienus metus žemės drebėjimo žaizdoms užgydyti.

Turkijos architektų rūmai prezidento pažadą vadino propaganda ir kaltina vyriausybę, kad ji kalčiausia dėl dramatiškų žemės drebėjimo padarinių.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyti po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės, reglamentuojančios žemės drebėjimams atsparių namų statybą. Statant šiuos namus akivaizdžiai buvo nepaisoma taisyklių arba jos buvo sąmoningai apeinamos. Specialistai vyriausybę vadina tokių nusikalstamas statybas vykdžiusių bendrovių bendrininke, nes prieš rinkimus dėl politinių priežasčių ji kelis kartus amnestavo eksploatacijai netinkamus pastatus.

Vyriausybė didžiausią atsakomybę dėl seismiškai aktyviai zonai netinkamų pastatų griūties verčia rangovams ir nekilnojamojo turto agentūroms. Anot teisingumo ministro Bekiro Bozdağo, iš viso atliekama 600 tyrimų dėl statybos bendrovių veiklos, o 184 asmenys jau suimti.

Itin sunkūs rinkimai

Kritikai mano, kad kaltininkų ieškodama statybų versle vyriausybė kratosi atsakomybės ir abejoja, kad tai apsaugos R. T. Erdoğaną nuo pralaimėjimų gegužę rengiamuose parlamento ir prezidento rinkimuose. Katastrofa įvyko jau pradėjus didėti prezidento populiarumui, smukusiam dėl pernai visu smarkumu smogusios ekonomikos krizės. Balsavimo datos, nepaisant sudėtingos situacijos, prezidentas nusprendė nekeisti. „Žmonės darys, kas būtina, gegužės 14 d.“, – trečiadienį pareiškė prezidentas.

R. T. Erdoğano kritikų manymu, prezidentas baiminasi, kad nukėlus balsavimą žmonių pasirinkimui didelę įtaką padarys ekonomikos padėtis šalyje, – ji dėl žemės drebėjimo padarinių dar labiau pablogės.

Skaičiuojama, kad drebėjimas paveikė 14 mln. žmonių, vien supurtytų teritorijų atstatymo išlaidos yra milžiniškos, o valstybės iždas tuščias: paskutiniai rezervai jau panaudoti rinkimų pažadams.

R. T. Erdoğanas trims mėnesiams yra paskelbęs nepaprastąją padėtį vienuolikoje drebėjimo paveiktų provincijų. Regioną vis dar purto stiprūs požeminiai smūgiai, tad rinkimų kampanijos renginiai čia mažai tikėtini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

> ananistas

> ananistas portretas
Pagrauzti matosi labai nori? Jau greit...

Anonimas

Anonimas portretas
Siuskit, debilai, siuskit ...ateis karas ir pas jus, isspardys jums subines kaip chocholams irgi...pabruksit uodegėles, kaip jūsų tevai ir seneliai prie Stalino pabruko ir rusui subinę laižė....ir jūs kailiukus išversit tuoj pat.

Anon imas tu idiotas

Anon imas  tu idiotas portretas
Tu anoniminis gaidys,užknisai tu juodai su savo rusais ir vata ,eik tu į savo pidųpartija pačiulpk kam nors,gal nusiraminsi
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių