Bedarbių olimpinės žaidynės – nauja pramoga Niujorko bedarbiams. Vieni ten susirenka vedini garbės troškimo, bet dauguma – dėl to, kad neturi kuo užsiimti, rašo žurnalas "Times".

Viltys subliūško

Elia Roland buvo tik gavusi naują chalatą su išsiuvinėtu jos vardu ir pavarde. Ji dirbo dermatologo padėjėja ir nors klientų mažėjo, merginos viršininkas nestokojo optimizmo.

Ten mergina gali išbandyti save mėtydama laidinio telefono aparatą – tai viena Bedarbių olimpiados rungčių.

"Aš neturiu būti ten ar ten tam tikru laiku, – sakė ji. – Bent jau dabar."

Galvojo apie tai seniai

Šias olimpines žaidynes sugalvojo Nickas Goddardas – buvęs programuotojas, kuris darbo neteko dar vasarį. Mintis surengti keturių rungčių – telefono svaidymo, algų mokėjimo pinatos, apkaltink bosą ir bėgimo "Tu atleistas!" – varžybas kilo vieną naktį.

"Tikriausiai daugelis ne kartą apie tai pagalvojo, bet niekada taip ir neįgyvendino, – kalbėjo N.Goddardas. – Dabar aš turiu labai daug laisvo laiko, todėl ir nusprendžiau to imtis."

Jis sukūrė interneto svetainę, pasitelkė kai kurias vietos žiniasklaidos priemones ir stebėjo, kaip jo elektroninėje pašto dėžutėje daugėja norinčių dalyvauti Bedarbių olimpiadoje laiškų.

Visų amžių grupės

Žaidimo sąlygos ir dalyvių atranka nėra griežta. Norint išbandyti save Bedarbių olimpiadoje, reikia tik atsinešti bedarbio pažymėjimą arba kokį nors kitą įrodymą, jog neturi darbo, ir užsiregistruoti.

Dauguma dalyvių yra baigę universitetus ir iki krizės į darbą skubėdavo pasipuošę kostiumais arba griežtais darbiniais kostiumėliais.

Pats jauniausias "sportininkas" yra 23 metų jaunuolis, kuris buvo atleistas iš pirmo savo gyvenime darbo. Vyriausias – 61 metų drabužių pramonės darbuotojas, kuris dėl savo bėdų kaltina pigią darbo jėgą siūlančią Kiniją.

Yra ir prizų

Dauguma Bedarbių olimpiados dalyvių darbo neteko prieš keturis mėnesius ir dažniausiai jie ateina vieni.

"O ką aš galiu atsivesti kartu? – klausė advokate dirbusi Erica Garcia ir netrukus paaiškino. – Mano draugai vis dar turi darbą."

Nepaisant to, apie 30 Bedarbių olimpiados dalyvių puikiai nusiteikę. Jie šaukia, ploja, palaiko vienas kitą ir niekas neatrodo nuliūdęs, kai pinata nudaužiama iš pirmo karto.

Be to, nugalėtojų laukia prizai – dažniausiai tai kuponai į vietos barus ar restoranus. Kai kurie žmonės pasikeičia vizitinėmis kortelėmis, bet daugumos jų profesijos ir pomėgiai skiriasi, todėl vyrauja tik kalbos apie varžybas ir senkančias santaupas.

Nuo nerimo nepabėgsi

"Šis renginys mane verčia nerimauti", – sakė tyli ir išblyškusi Katina Garrard, žiūrėdama telefonų svaidymo varžybas. Darbo Memfyje netekusi moteris prieš du mėnesius atvyko į Niujorką. Ji tikėjosi, kad dideliame mieste galimybė susirasti darbą didesnė.

Tačiau kol kas jai nesiseka. Prieš apsilankydama Bedarbių olimpiadoje Katina užsuko į vieną darbo mugių, kurios dabar ypač populiarios Jungtinėse Valstijose. Bet tai jos nė kiek nenudžiugino.

"Eilės, didžiulės eilės žmonių, besitikinčių gauti darbą, bet tik kelios bendrovės ieško darbuotojų. Tai taip nuvilia", – guodėsi moteris.

Ir čia pat pridūrė, jog nėra sportininkė, kad dalyvautų Bedarbių olimpiadoje. Be to, ji nebeturi sveikatos draudimo – jei netyčia, patirtų kokią nors traumą.

"Aš išties liūdna"

Bedarbių olimpiada labai linksmas renginys, bet jis tik trumpam padeda pamiršti vargus, kurie netekus darbo užgulė jos dalyvių ir žiūrovų pečius.

Dauguma jų persikraustė gyventi pas draugus ar išsinuomavo mažesnius būstus, o pajamų šaltinis vėl, kaip paauglystėje, tapo tėvai. Kai kurie pasakoja, kad savo išlaidas taip turėjo apkarpyti, jog neteko svorio.

Vienos reklamos optimizacijos auka Lauren Diamond truktelėjo pečiais laukdama savo eilės dalyvauti vienoje iš rungčių: "Aš išties liūdna."

Jie pavargę, nusivylę ir pikti, bet saulėtą vidurdienį šie niujorkiečiai bent trumpam pamiršta visas bedarbio statusą lydinčias negandas.