Pratybos prasidėjo Taivano šiaurėje esančioje Sindžu karinėje bazėje, kur vyko senų tankų CM-11 manevrai. Šiuos tankus palaipsniui pakeičia iš JAV įsigyti „Abrams M1A2T“ ir tai reiškia didelį Taivano kariuomenės pastiprinimą, nepaisant tam tikrų nusiskundimų dėl naujųjų tankų svorio ir tikėtino veiksmingumo užkertant kelią galimai Kinijos atakai.

Kariai atvyko šarvuočiais, o danguje skraidė sraigtasparniai „Apache“ ir S-70, užtikrinę žvalgybą ir dengiamąją ugnį.

Ryšių karininkas, koordinuojantis oro atakas su šiuo metu Taivane naudojama įranga, būna ant žemės, nurodė armijos kapitonas Chuang Yuan-chengas iš 542-osios šarvuočių ir tankų brigados Sindžu apygardoje, esančioje į pietus nuo Taibėjaus.

Tai leidžia kariams sinchronizuoti antžeminę ir oro ugnį, pridūrė jis.

Trečiadienį kariuomenė pademonstruos savo priešraketinę sistemą „Patriot III“, kuria siekiama atremti vieną galingiausių Kinijos ginklų.

Ketvirtadienį prie didžiausio Taivano Gaosiongo uosto, per kurį Kinija galėtų aprūpinti savo kariuomenę, jei ši įsitvirtintų šiame regione, vyks kovos su povandeniniais laivais pratybos.

Kasmetinės pratybos rengiamos prieš Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių, norint, kad gyventojai įsitikintų Taivano gebėjimu atremti Kinijos grėsmes, ir siekiant pritraukti naujų karių į kariuomenę.

Mažinamas gynybos biudžetas?

Taivanas iš JAV už maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. eurų) perka ginklų sistemų, modernizuoja senus naikintuvus M-16 ir kuria savo povandeninius laivus. Šalis taip pat pailgino privalomosios karinės tarnybos laiką iki vienų metų.

Tačiau vyriausybė įspėjo, kad dėl svarstomų naujų teisės aktų pakeitimų gynybos biudžetas gali būti sumažintas 28 proc., keičiantis lėšų paskirstymo tarp centrinės ir vietos valdžios institucijų tvarkai.

Tai savo ruožtu gali sumažinti JAV ir jų sąjungininkių, tokių kaip Japonija ir Filipinai, norą padėti Taivanui ginkluoto susirėmimo su Kinija atveju, praėjusį mėnesį įstatymų leidėjams sakė Nacionalinės saugumo tarybos generalinis sekretorius Josephas Wu.

Šį teisės aktą siūlo pagrindinė opozicinė Nacionalistų partija, kuri kartu su nedidele Taivano liaudies partija pasipriešino valdančiosios Demokratinės pažangos partijos teisėkūros darbotvarkei.

Šiuo metu Taivanas karinėms reikmėms kasmet išleidžia apie 2,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 20 mlrd. dolerių (19,2 mlrd. eurų).

Pekinas piktai reagavo į visus JAV ginklų pardavimus Taivanui, teigdamas, kad Kinijos susivienijimas su Taivanu yra neišvengiamas, ir perspėdamas, kad Vašingtonas „žaidžia su ugnimi“.

Kinija ne tik reguliariai siunčia lėktuvus bei karo laivus prie savarankiškos salos, bet ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą įmones ir vadovus, susijusius su tokios įrangos gamyba ir pardavimu.

Atrodo, kad Taivano gyventojų, kurių yra 23 mln. ir kurių didžioji dauguma pritaria dabartiniam de facto nepriklausomybės statusui, neveikia nei karinis bauginimas, nei ekonominė prievarta, nei apeliavimas į tokią pačią kilmę.