„Europos Sąjungai reikia keistis, ir šiandien norėčiau jus tuo įtikinti“, – teigė griežtosios dešinės atstovas, atvykęs į Strasbūrą pristatyti Vengrijos pirmininkavimo ES prioritetų.

V. Orbanas šį laikotarpį pavadino rimčiausiu per visą ES istoriją: karas Ukrainoje ant jos slenksčio, stiprėjantis konfliktas Viduriniuose Rytuose ir migracijos krizė, dėl kurios, pasak jo, gali sugriūti Šengeno atvirų sienų sistema.

„Mūsų sąjunga turi keistis, o pirmininkaujanti valstybė nori būti šių pokyčių katalizatoriumi“, – teigė jis.

Artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė ES V. Orbano vyriausybė nesutaria su partnerėmis daugeliu klausimų – nuo pagalbos Ukrainai iki daugybės vengrų įstatymų, kurie, anot ES, rodo demokratijos nuosmukį šalyje.

V. Orbano kreipimasis į parlamentą, kurio klausė ir Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen, buvo du kartus atidėtas ir dabar surengtas įpusėjus Budapešto pirmininkavimui.

Pagrindiniai ES įstatymų leidėjai pažadėjo pareikalauti V. Orbano atsakomybės, o Vengrijos opozicijos lyderis, tapęs europarlamentaru, Peteris Magyaras buvo vienas iš norinčių pasisakyti. Be to, įvairios politinės grupės rengė protesto akcijas.

„Jokių pinigų korumpuotiems“, – skelbė vienas kairiojo sparno įstatymų leidėjų iškeltas plakatas. Jame turimi omenyje milijardai eurų ES lėšų, šiuo metu įšaldytų Vengrijai dėl susirūpinimo teisine valstybe.

Įstatymų leidėjai pagarbiai išklausė V Orbano kalbą, kartais pasigirsdavo simpatizuojančių narių plojimai, tačiau jam baigiant kalbėti salėje chaotiškai imtas giedoti antifašistų himnas „Bella Ciao“.

Tai paskatino parlamento pirmininkę Robertą Metsolą prašyti kolegas laikytis tvarkos.

„Tai ne „Eurovizija“, – pareiškė ji.

Liepą Vengrijai pradėjus šešių mėnesių pirmininkavimą ES, V. Orbanas nesilaikė scenarijaus – vyko į su partnerėmis nekoordinuotą Ukrainos „taikos misiją“ į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną, dėl kurios Briuselyje kraipyta galvomis.

Reaguodama į tai, U. von der Leyen nurodė aukščiausio rango pareigūnams praleisti kelis pirmininkaujančios Vengrijos surengtus aukšto lygio susitikimus. Tai de facto boikotas, neturintis precedento bloko istorijoje.

2010 metais grįžęs vadovauti šaliai, V. Orbanas ėmėsi varžyti pilietines teises ir griežtinti savo valdžią, ne kartą konfliktuodamas su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų.

Tačiau V. Orbanas atkreipė dėmesį į griežtai dešiniųjų rinkimų laimėjimus nuo Italijos iki Nyderlandų ir Austrijos, taip pat į didėjančią Vengrijos vadovaujamos naujos frakcijos EP – „Patriotų už Europą“ – įtaką kaip į įrodymą, kad politinis klimatas Europoje pamažu, bet užtikrintai keičiasi jo naudai.