Abi šalys, kaltinamos Briuselio nusigręžiant nuo demokratinių vertybių, praėjusią savaitę vetavo 1,8 trln. vertės Europos Sąjungos biudžetą ir koronaviruso pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo planą.

Abiejų lyderių ketinimus susitikti Vengrijos valstybinei naujienų agentūrai MTI trečiadienį patvirtino V. Orbano spaudos tarnyba.

„Į susitikimo darbotvarkę turėtų būti įtraukta ir DFP (daugiamete finansinė programa), nes Lenkija ir Vengrija ketina koordinuoti derybų pozicijas dėl ES biudžeto“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Lenkijos nuolatinė atstovybė prie ES.

Vetavus biudžetą, M. Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ mėgina įbauginti silpnesnes ES nares, o V. Orbanas reikalavimus dėl teisinės valstybės principų laikymosi pavadino politiškų motyvų paskatinta „šantažo“ forma bei „ginklu“ prieš imigracijai besipiešiančias valstybes nares.

Nuo to laiko ES lyderiai deda vis daugiau pastangų įtikinti V. Orbaną ir M. Morawieckį atsisakyti savo veto, dėl kurio blokas nugrimzdo į naują krizę, sukėlusią pavojų bendroms pastangoms įveikti COVID-19 epidemiją.

Nors minimas veto nebuvo visiška staigmena, ši konfrontacija supykdė ES partnerius, daugeliui valstybių nekantriai laukiant išmokų pagal skatinimo programą, turinčią padėti atgaivinti pandemijos paveiktas ekonomikas, kol žemynas nepajuto dar rimtesnių ekonominių pasekmių.

Tačiau teisės viršenybės klausimas yra labai opus tiek Varšuvai, tiek Budapeštui.

Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V. Orbano vadovaujamoje Vengrijoje.

„Galimi įvairių rūšių sprendimai – tai tėra politinės valios klausimas“, – penktadienį pareiškė V. Orbanas.

Vengrijai ir Lenkijai priimtini sprendimai „būtų tie, kurie būtų priimti remiantis teisiniais požiūriais, o ne politine dauguma“, – valstybiniai žiniasklaidai sakė vengrų premjeras.