- Aidanas Praleika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos teisėsaugos kaltinimai „Telegram“ platformos savininkams Nikolajui ir Pavelui Durovams padalino į dvi stovyklas šimtus milijonų jos vartotojų, o žodinės batalijos išplito į kitus socialinius tinklus ir žiniasklaidą. Kas vyksta? Žudoma žodžio laisvė ar žabojamas nusikalstamumas?
Matyti ir geografinis pasidalijimas: Vakarų Europoje ir JAV daugiausiai ginčijamasi dėl žodžio laisvės ir nusikalstamumo veiksnių, o Rytų Europoje, Rusijoje ir labai skaitlingoje rusų emigrantų terpėje – dėl politinių bylos motyvų ir objektyvaus poreikio suvaržyti milijardierių, įteikusį labai pavojingą ginklą į Kremliaus propagandistų ir armijos rankas. Viso to fone turtuolių brolių padėtis tik blogėja – pretenzijas jiems pradeda reikšti vis daugiau valstybių. Kol kas tai tik pareiškimai, bet netrukus jie gali virsti naujomis bylomis.
Apie tai portalas kauno.diena.lt kalbėjosi su rusų opozicijos atstovu, rašytoju ir apžvalgininku Igoriu Eidmanu:
– Jūs dažnai pasisakote šia tema socialiniuose tinkluose, kur dominuoja turbūt trys nuomonės, dėl ko „Telegram“ pateko bėdon: vieni sako, kad broliai Durovai – Kremliaus pakalikai, kiti teigia, kad jie sukuria šiltnamio sąlygas nusikaltėliams, o treti aiškina, kad tai yra ne kas kita kaip žodžio laisvės naikinimas. Kokia jūsų nuomonė?
– Pati svarbiausia priežastis – jie tikrai sudarė puikias sąlygas pedofilams, teroristams, narkotikų prekeiviams ir visiems kitiems nusikaltėliams. Maža to, šiuo klausimu atsisako bet kokio bendradarbiavimo su Vakarų šalių teisėsauga. Nesutiko net pasirašyti susitarimo, kad sieks šalinti vaikų pornografiją. Būtent tai labiausiai rūpi Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių vyriausybėms.
Antra priežastis Vakarams – aktuali, bet daug mažiau. Tai – galimas Durovų bendradarbiavimas su Kremliumi, ypatingai tas faktas, kad Rusijos armija naudojasi „Telegram“ Ukrainoje. Tokių kaltinimų nepateikta, tačiau mano nuomone, ši veikla negali tiesiog nerūpėti laisvojo pasaulio šalims.
Durovams reikia apsispręsti, jie blogio, ar gėrio pusėje.
– Brolių Durovų problemos labai rimtos. Kaip manote, kaip jie suksis iš padėties?
– Aš jų vietoje, turėdamas visus tuos milijardus, mesčiau visus telegramus ir kitus niekalus ir mėgaučiuosi gyvenimu (juokiasi).
Jei rimtai, P. Durovas pats užsitraukė sau problemas. Šiandien vyksta pasaulinis hibridinis karas, kuriame Rusija grumiasi su laisvuoju pasauliu. Informacija šiame kare vaidina milžinišką vaidmenį ir prilygsta masinio naikinimo ginklui. Būtent toks ginklas yra megaplatforma „Telegram“. Ar galima leisti tam pačiam P. Durovui savo nuožiūra dalinti šį ginklą tiems, kam jis pats užsimanys? Taip, šiuo tinklu naudojasi daugybė žmonių Vakaruose, naudojasi ukrainiečiai, bet naudojasi ir blogio jėgos – Kremliaus propaganda ir Rusijos armija. Durovams reikia apsispręsti, jie blogio, ar gėrio pusėje. Manau, kad jei jie ims bendradarbiauti su civilizuotomis šalimis ir atsisakys talkinti nusikaltėliams ir Kremliaus režimui – visos jų problemos išsispręs.
Igoris Eidmanas/ Asmeninio arch. nuotr.
– „Telegram“ yra naudingesnis Rusijai, nei bet kuriai kitai valstybei. Gal Kremlius imsis gelbėti brolius milijardierius?
– Rusijai „Telegram“ reikalingesnis, nepaisant to, kad juo naudojasi ukrainiečiai, rusų opozicija ir to, kad Rusijos gyventojams jis liko vieninteliu neužblokuotu kanalu, kuriame jie gali gauti tikrovišką informaciją apie Rusiją, karą ir pasaulį. Šiuos veiksnius nusveria nauda, kad Rusijos armija naudojasi platforma kaip ryšio priemone, Rusijos žvalgyba kursto visokiausio plauko sąmokslo teorijų kūrėjus Vakaruose ir tiesiog verbuoja agentus, o Kremlius šį kanalą tiesiog užtvindė savo propagandistais.
Taigi, vėl grįžtame prie pasaulinio hibridinio karo ir tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima aptarinėti „Telegram“ ne karo kontekste, o šiame kontekste Rusija iš šios platformos daugiau laimi, o Vakarai patiria daugiau žalos.
Ar Rusija gelbės bėdon patekusius brolius Durovus? Kažką darys tik tol, kol tai naudinga Kremliui. Tą pačią akimirką, kai „Telegram“ atsiribos nuo Rusijos režimo, o dar geriau – stos gėrio pusėn ir ims perdavinėti Kremliaus šnipų ir kariškių susirašinėjimus Vakarams, „Telegram“ Rusijoje bus užblokuotas, o broliai pamiršti. Taigi, kaip jau sakiau, viskas priklausys tik nuo to, ar Durovai nustos talkinti nusikaltėliams ir Kremliui.
Cenzūrą turi visi tinklai, tik, mano nuomone, Durovai ją bent dalinai vykdo Kremliaus interesais.
– „Telegram“, kaip ir bet kuris kitas tinklas, tėra instrumentas, kuriuo naudojasi rusai ir ukrainiečiai, nusikaltėliai ir pareigūnai. Kai kas pasakys, kad būtent tai ir yra laisvė, o instrumento kūrėjai niekuo dėti, kad kažkas juo pasinaudoja blogais tikslais. Sakykime, daug kas kritikavo Eloną Muską, kad jis nedavė Ukrainai nemokamai „Starlink“ ryšio, į ką jis atkirto, kad tai – jo privati nuosavybė ir tik jis gali spręsti, kam ką duoti.
– „Telegram“ išsiskiria tuo, kad kiti tinklai bendradarbiauja su Vakarų teisėsauga ir deda pastangas riboti juose sklindantį blogį, o „Telegram“ to nedaro. Taigi, jo savininkai bent iš dalies sąmoningai leidžia blogiui keroti.
Kalbant apie E. Muską, jis turi visas galimybes paversti „X“ kitu prorusišku šiukšlynu. Privati nuosavybė? Jei karo metu leidi priešui naudotis savo privačia nuosavybe kaip ginklu – esi savo šalies priešas ir nusikaltėlis, o ne laisvamanis. Karo metu ir demokratinės valstybės gali naudoti privačią nuosavybę bendriems tikslams, kaip pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu Britanijoje karo reikmėms buvo konfiskuojami automobiliai.
– Bet koks valstybės įsikišimas į socialinius tinklus automatiškai reiškia vienokio ar kitokio lygio turinio cenzūrą. Juk jums pačiam labai nepatinka „Facebook“ cenzūra ir jūs sukūrėte kanalą „Telegram“.
– Ir „Telegram“ turi savo cenzūrą, tik ji labai pasirinktinai taikoma. Pavyzdžiui, Rusijos mobilizuotų kareivių žmonų kanalui „Put domoi“ jie uždėjo etiketę „melagiena“, nors netikros bendruomenės ir paskyros šiame tinkle sudaro turbūt 90 proc. visų dalyvių. Bet jie pasirinko apdergti būtent tą kanalą, kuris aiškiai nepatinka Rusijos valdžiai. Arba jie blokavo taip pat Rusijos valdžiai netinkamą kanalą „Utro Dagestana“, nes jame raginta susidoroti su žydais, bet tuo pat metu „Telegram“ puikiausiai toleruoja masę „Hamas“ teroristų rėmėjų kanalų, nors šie taip pat ragina žudyti žydus.
Kai atsisakai pašalinti pedofilinį turinį, tu – nusikaltėlių bendrininkas, o ne kovotojas prieš cenzūrą
Taigi, cenzūrą turi visi tinklai, tik, mano nuomone, Durovai ją bent dalinai vykdo Kremliaus interesais. Ne, man nepatinka „Facebook“ cenzūra – esu „baudžiamas“, kai aštriai pasisakau apie Kremlių ir putinistinę Rusiją. Neva kurstau nesantaiką, nors aštrius išsireiškimus sau leidžiu tik nusikaltėlių režimo, o ne tautų ar net valstybių atžvilgiu. „Facebook“ problema ne tame, kad jame yra cenzūra ar vidaus taisyklės, o tame, kad jie patys mėtosi ir nesilaiko savo pačių priimtų taisyklių. Beje, opozicijoje turime įtarimų, kad rusakalbiame „Facebook“ segmente yra nemažai prokremliškų cenzorių.
– Mes daugiausiai kalbame apie socialinių tinklų kontrolę „rusiškame“ kontekste ir tai suprantama – jūs esate rusų opozicijos atstovas, o mano šaliai Maskva kelia egzistencinę grėsmę. Tačiau temų yra daug daugiau: tūlam olandui, amerikiečiui ar brazilui daug labiau rūpi klimato kaita, skiepai, lytinė tapatybė ir dar bala žino kas. Ar nemanote, kad kartą prasidėjusi cenzūra galiausiai palies visas gyvenimo sritis?
– Pirmiausia, sankcijos už bendrininkavimą nusikaltimuose egzistavo visada ir būtent apie tokio pobūdžio kontrolę kalbame „Telegram“ atveju. Kai atsisakai pašalinti pedofilų turinį, tu – nusikaltėlių bendrininkas, o ne kovotojas prieš cenzūrą. Tai neturi nieko bendro su žodžio laisve ir net su karo meto cenzūra. Komunikacijos technologijos pažengė taip toli, kad tapo visiškai naujos kokybės instrumentu nusikaltėliams ir kalba ne apie visuomenės kontrolę, o apie tai tai, kad tokius ginklus privaloma atimti iš nusikaltėlių. Ir aš, ir jūs naudojamės „Telegram“, kaip ir dar milijonų milijonai visiškai padorių žmonių. Niekas nereikalauja iš P. Durovo kažkaip mus visus suvaržyti. Iš jo net nereikalaujama padėti teisėsaugai, tik nepadėti nusikaltėliams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė buvęs prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderis Le Penas
Buvęs Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jeanas-Marie Le Penas antradienį, būdamas 96 metų, mirė, naujienų agentūrai AFP pranešė jo šeima. ...
-
Pernai Irane egzekucija įvykdyta daugiau kaip 900 žmonių1
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Irane pernai mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 901 žmogui. Vien tik per vieną gruodžio savaitę įvykdyta 40 mirties nuosprendžių, antradienį sakė JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas. „Labai ne...
-
Kyjivas: Kurachovėje vyksta mūšiai, okupantai miesto neužgrobė
Kyjivo kariuomenė antradienį pareiškė, kad vis dar vyksta aktyvios kovos Kurachovėje – strateginiame rytų Ukrainos mieste, kurį Rusija pirmadienį pranešė užėmusi. ...
-
Ukrainoje žuvo ginkluotose pajėgose mediku tarnavęs škotas
Jordanas Maclachlanas (26) iš Ardnamerchano Škotijos aukštumose penktadienį žuvo, eidamas mediko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, naujienų agentūrai BBC nurodė jo artimieji. ...
-
JAV pirmą kartą mirė paukščių gripu užsikrėtęs žmogus
Jungtinėse Valstijoje pirmą kartą mirė paukščių gripo virusu H5N1 užsikrėtęs asmuo. ...
-
Rusijos nuostoliai Ukrainoje perkopė 800 tūkstančių žmonių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2024 m. sausio 7 dienos Rusija iš viso neteko 800 010 kareivių, iš jų 1 970 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą. ...
-
Prieš prezidento inauguraciją Venesueloje – masiniai užsieniečių sulaikymai
Venesuelos valdžios institucijos sulaikė daugiau kaip 120 užsienio piliečių, įtariamų terorizmu po ginčytinų liepos mėnesio prezidento rinkimų, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello. ...
-
Dezertyravo keliasdešimt Prancūzijoje apmokomų ukrainiečių
Kelios dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. ...
-
Tibete per galingą žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 53 žmonės
Atokiame Tibeto autonominiame regione antradienį įvykusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 53, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Paneigė, kad Lukašenka atsiprašė Zelenskio už įsiveržimą iš Baltarusijos
Baltarusiją valdančio Aliaksandro Lukašenkos atstovė spaudai Natalija Eismont patvirtino, kad pirmosiomis Rusijos karinės invazijos į Ukrainą dienomis A. Lukašenka kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau neigė, kad jis neva ...