- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Smarkiai vėluojantis ir gerokai brangiau nei planuota kainuosiantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra pranašingas ženklas Europos valstybėms, per artimiausią dešimtmetį besiruošiančioms uždaryti trečdalį turimų branduolinių jėgainių.
Naujienų agentūros The Associated Press (AP) straipsnyje rašoma, jog trijų sovietinėmis technologijomis pastatytų atominių elektrinių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždarymui jau išleista apie 2 mlrd. eurų, kurių pusė atiteko sudėtingiausiai Ignalinos jėgainei.
„Trys šalys iš naujo įvertino, jog galutinė kaina sieks 5,3 mlrd. - lyginant su 4 mlrd. eurų pradžioje -, ir į ją neįskaičiuota sunkiausia užduotis, reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas tarp 2025 ir 2035, bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimą keliantis pranašingas ženklas Europos Sąjungai, planuojančiai jog iki 2025 metų bus uždarytas trečdalis iš 143 jos šalyse narėse veikiančių reaktorių“, - rašo AP.
Pasak publikacijos, uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai.
Taip pat pažymima, kad Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atveju beveik visas uždarymo procesas finansuojamas ES lėšomis, kadangi pats uždarymas buvo vieną iš šių šalių stojimo į ES sąlygų. Tačiau kitos ES šalys senas elektrines turės uždarinėti savo lėšomis.
Vokietija pernai pareiškė, kad per dešimtmetį visiškai atsisakys branduolinės energijos ir pereis prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.
„Praėjusį mėnesį pagrindiniai Vokietijos (elektros) tiekėjai pareiškė, kad namų ūkių sąskaitos už elektrą gali išaugti 50 proc. tam, kad būtų galima finansuoti tokį perėjimą nuo atominės energijos“, - rašo AP.
Straipsnyje minimų ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus žymiai brangesnis nei buvo manyta anksčiau „turint omenyje patirties trūkumą visame pasaulyje ir branduolinių jėgainių valdytojų polinkį nepakankamai įvertinti uždarymo kaštus tam, kad nauji projektai atrodytų patrauklesni“.
„Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta teritorija. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomas kliūtis ir pavojus turint omenyje, koks radiacijos lygis yra jose“ - rašoma publikacijoje.
Jungtinės Karalystės Grinvičo Universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas (Stivenas Tomas) teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti.
„Robotai, kuriuos turime šiuo metu, to nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų“, - cituojamas mokslininkas.
Didžiausiu jėgainės uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras.
„Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą tolimesniam panaudojimui reaktoriuose, tuo metu Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme“, - teigia The Associated Press.
Pažymima, kad neveikiančios jėgainės gali tapti ir teroristų ar branduolinių medžiagų kontrabandininkų taikinių.
Pasak publikacijos, „tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis“. Tačiau pabrėžiama, jog „turint omenyje milžiniškas išlaidas kai kurios Vyriausybės renkasi tempti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių“.
„Aiškėja, kad Ignalina bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę jėgainę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka“, - rašo AP.
„Tampa vis aiškiau, kad tokių šalių kaip Vokietija svajonės be atomo bus žymiai sunkiau įgyvendinamos nei manyta pradžioje“, - teigia agentūra.
Ignalinos AE buvo sustabdyta 2009 metų pabaigoje. Tolesniems jos uždarymo procesams 2014-2017 metais siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) Europos Sąjungos paramos. Lietuva teigia, kad to nepakanka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rotušėje atidaroma „Motinos ir vaiko sveikatos ir gerovės“ programa
Antradienį Vilniaus rotušėje bus atidaroma 31 mln. eurų vertės Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa „Motinos ir vaiko sveikata ir gerovė“. ...
-
Šakalienė su Vilniaus miesto ir rajono merais, ministrais aptars evakuacijos klausimus
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antradienį su Vilniaus miesto ir rajono merais, ministrais aptars evakuacijos, gyventojų saugumo klausimus. ...
-
Vasario 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Vasario 11-oji, antradienis, 7 savaitė. ...
-
Žiniasklaida: Vilniuje surengtas protestas prieš „Kyiv grand ballet“ pasirodymą
Sostinėje, šalia koncertų salės „Compensa“, pirmadienį surengtas protestas prieš ten rodomą rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“, kurį atlieka įtartinos reputacijos trupė „Kyiv gr...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Jauniems rūkaliams – bloga žinia
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo didinti amžiaus ribą, kai draudžiama rūkyti bei įsigyti bet kokių tabako gaminių – tai daryti siūloma leisti jaunuoliams nuo 21 metų. ...
-
Meilės imigrantas šefas Matteo Covacci: gaminti įkvėpė televizijos šou?
Gimęs ir užaugęs Pjemonte, Italijoje, Matteo Covacci 10 metų praleido dirbdamas „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotuose restoranuose, privačiose vilose ir prabangiuose viešbučiuose, mokydamasis iš geriausių Europos virtuvės ...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...
-
Internete populiarėja kriminalinės pramogos: psichologai nori įspėti
Mokslininkai skaičiuoja, kad daugiau nei 80 proc. 13 metų ir vyresnių Jungtinių Valstijų gyventojų domisi kriminalinio turinio pramogomis. Tai sparčiai populiarėja ir Europoje. Štai kaunietis Aleksandras Znamerovskis taip pat žaidžia kriminali...
-
Trūko kantrybė: niekam neįdomu, kad atviri, gilūs šuliniai tyko neapdairių praeivių
Žinomas vyras, renginių vedėjas Paulius Skučas atkreipė dėmesį į buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Tiksliau – į tai, kas iš jų likę, ir kaip tvarkoma ši teritorija. Savo pastebėjimais sutiko pasidalyti su portalu kau...