Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) priėjo liepto galą – vyksta studentams atstovavusios organizacijos bankroto procedūra. LSAS įsiskolinimai gali siekti 300-400 tūkst. Lt. Organizacija liko skolinga ir už Lietuvos studento pažymėjimus (LSP) mokėjusiems studentams.

Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą LSAS iškėlė ir visą turtą areštavo dar spalio 3-iąją. Bankroto administratore paskirta bendrovė „Admivira“. Pasak „Admiviros“ direktorės Viktorijos Vilbrantienės, šiuo metu iš skolininkų laukiama kreditorinių reikalavimų pareiškimų.

„Renkame informaciją, kiek organizacija iš viso turi skolų. Preliminariai jų matome daug, tačiau neaišku, kiek žmonių kreipsis dėl kreditorinių reikalavimų. Studentai yra sumokėję po 30-40 Lt už LSP, jiems pažymėjimai nepagaminti, vadinasi, paslauga neatlikta. Jeigu kreipsis visi įmokas sumokėję studentai, jų bus daug“, – DELFI sakė V. Vilbrantienė.

Artimiausiu metu organizacijoje numatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. V. Vilbrantienės teigimu, bankroto procesas gali užsitęsti ir metus.

Studentai liko ir be LSP, ir be pinigų

Jau kurį laiką nebeveikia LSAS svetainė internete. Nuo praėjusios savaitės iš LSAS prezidento pareigų atleistas Vilius Morkūnas – organizacijos valdymą ir įgaliojimus perėmė bankroto administratorius.

Už nepagamintus studentų pažymėjimus LSAS liko skolinga maždaug 1000 studentų. LSAS pažymėjimų nebegalėjo gaminti po Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo. Nuo tada LSP gamina tik Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

„Dalis aukštųjų mokyklų savivaldų susitarė su LSS, jog iš savivaldos lėšų mokestis studentams bus kompensuotas ir studentai mokėti neturės. Kitų aukštųjų mokyklų studentams mokestį reikėjo mokėti dar kartą, šiuo metu dalis studentų laukia, kada iš LSAS pusės bus grąžintos įmokos“, – DELFI aiškino V. Morkūnas.

Vien Vilniaus universiteto Studentų atstovybei (VUSA) organizacija už LSP liko skolinga 150 tūkst. Lt. Bendra LSAS skolos suma gali siekti 300-400 tūkst. Lt.

V. Morkūno teigimu, įstaigos bankrotą lėmė daug kompleksinių dalykų, tarp jų – buvusios LSAS vadovės pasirašyta organizacijai nepalanki taikos sutartis su VUSA, penkerius metus trukęs ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo, taip pat ministerijos sprendimas uždrausti LSAS gaminti LSP.

Liks tik LSS?

Iki šiol Lietuvoje veikė dvi studentų interesams atstovavusios organizcijos: LSAS ir LSS.

„Bent jau artimiausioje perspektyvoje matome, kad LSAS kaip studentiška organizacija savo veiklos vykdyti negalės – jos veikla studentams atstovaujant nacionaliniu lygmeniu stabdoma. Studentų savivaldos, kurios buvo LSAS narės, turės spręsti, kaip toliau turėtų atrodyti studentiškas judėjimas nacionaliniu lygmeniu – ar kalbame apie vieną, ar apie dvi nacionalines sąjungas, ar apie dar daugiau“, – sako V. Morkūnas.

Buvusios LSAS narės greičiausiai prisijungs prie LSS. Apie galimą prisijungimą antradienį diskutavo LSS taryba.

„Organizacija atvira dialogui su potencialiais naujais nariais – aiškiai įvardyti abiejų pusių lūkesčius ir ieškoti sąlyčio takų. Labai svarbu šiuo laikotarpiu užtikrinti stiprų studentų atstovavimą nacionalinius ir tarptautiniu lygmeniu“, – DELFI sakė LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.