Priešingai partiniam sprendimui balsavęs parlamentaras Jonas Jagminas teigia, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija negalėjo net svarstyti jo klausimo, nes nurodymas, kaip balsuoti Seimo nariui, prasilenkia su Konstitucija ir Seimo statutu.

"Manau, kad partijos pirmininko kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją prieštarauja Konstitucijos 62 straipsniui ir Seimo statuto 22, 38 straipsniams, o tai reiškia, kad partija negeli gniuždyti žmogaus teisės kalbėti ir elgtis pagal įsitikinimus ir sąžinę", - trečiadienį BNS sakė J.Jagminas.

Jis teigė nesuprantąs, kaip partijos Etikos ir procedūrų komisija išvis galėjo jį svarstyti dėl pareikštos valios balsuojant dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

"Mūsų garbingas LSDP statutas negali būti viršesnis už Lietuvos Konstituciją", - pabrėžė parlamentaras.

J.Jagminą partijos etikos sargams apskundė LSDP frakcija Seime. Jis buvo vienintelis socialdemokratas Seime praėjusį ketvirtadienį nepalaikęs Seimo nutarimo projekto dėl parlamento paleidimo, nors buvo priimtas frakcijos sprendimas balsuoti "už".

Anot LSDP statuto, jeigu partijos narys nepritaria kuriam nors sprendimui, jis negali balsuoti kitaip nei nuspręsta, bet turėtų nedalyvauti balsavimo procedūroje.

"Frakcija įpareigojo mane balsuoti už Seimo nutarimą arba nedalyvauti balsavime, bet turiu pasakyti, kad tai prasilenkia su Konstitucija", - teigė J.Jagminas.

Anot jo, klausimas dėl Seimo paleidimo buvo "grynai populistinis".

"Buvo žaidžiamas pigus žaidimas, kurį mums primetė Darbo partija, ir aš apgailestauju, kad mes, solidi frakcija Seime, ant to kabliuko užkibome", - sakė parlamentaras.

Pirmadienį opozicinės LSDP Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad J.Jagminas pažeidė partijos statuto normas, tačiau jam jokios nuobaudos neskyrė.

Opozicinių Seimo frakcijų siūlymas kitų metų pradžioje surengti pirmalaikius Seimo rinkimus žlugo vos pradėjus jį svarstyti, už atitinkamą nutarimo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 50, 17 susilaikė.

Diskusijos dėl dabartinės kadencijos Seimo galimybių dirbti toliau kilo, kai praėjusią savaitę per apkaltą Seimo nariai išsaugojo ne savo pažymėjimu kelis kartus balsavusio Aleksandro Sacharuko mandatą, o iš posėdžius praleidinėjusio Lino Karaliaus jį atėmė.