Seimas ketvirtadienį ėmėsi krašto apsaugos ministro Juozo Oleko projekto, kuriuo profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta dirbti papildomai.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo konservatorė Rasa Juknevičienė, kurios vadovavimo ministerijai metu buvo priimtas sprendimas leisti kariams dirbti papildomai, tokį socialdemokrato siūlymą sukritikavo.

Projektui po pateikimo pritarta tik antru balsavimu - pirmuoju jis buvo atmestas, už balsavus 36 Seimo nariams, prieš buvo 23, susilaikė 15.

Tačiau socialdemokratai pareikalavo pakartoti balsavimą, argumentuodami, esą nedalyvavo plenariniame posėdyje esantys ministrai - Seimo nariai, sėdintys Vyriausybės ložėje.

Posėdžiui pirmininkavęs „darbietis“ Vytautas Gapšys paskelbė pakartotinį balsavimą, ir šįkart projektui pritarta, už balsavus 41 Seimo nariui, prieš - 26, 13 susilaikius.

Už pasiūlymą vieningai balsavo socialdemokratai ir visi išskyrus vieną „darbiečiai“, prieš buvo arba susilaikė leidimą kariams dirbti prieš baigiantis praėjusiai kadencijai įtvirtinę konservatoriai, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovai. Toliau pataisas svarstys parlamentiniai komitetai.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą ministras siūlo keisti jame įrašant, kad „profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, teikti komercinio pobūdžio paslaugų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Priėmus tokius pakeitimus, laisvu nuo tarnybos metu, krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai tik turėtų teisę užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla, o leidimas tokiai veiklai galiotų ne ilgiau kai trejus metus nuo sprendimo priėmimo, taip pat automatiškai nustotų galios karį perkėlus į kitas pareigas.

„Mūsų Vyriausybės tikslas - grąžinti kario profesijos prestižą. Rudenį priimta 36 straipsnio redakcija nesprendžia kario profesijos patrauklumo problemos, o verčia jį ieškotis papildomo uždarbio kitose vietose bei sudaro sąlygas kariams būti įtrauktiems į pašalinius darbus, galinčius pakenkti jų reputacijai, priesaikos laikymuisi ir kario pareigų vykdymui“, - BNS komentuodamas pataisas sakė J. Olekas.

Šiuo metu įstatymas kariui leidžia turint ministro leidimą dirbti papildomai, tik nustatytas draudimas būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas.

Pataisas teikiantis ministras tvirtina, jog esama tvarka „neužtikrina tinkamo krašto apsaugos sistemos institucijoms pavestų uždavinių įgyvendinimo ir funkcijų vykdymo ir yra nesuderinamas su būtinybe užtikrinti karinę drausmę ir paklusnumą“.

„Karys, kaip valstybės gynėjas, privalo nuolat būti pasirengęs vykdyti tarnybos užduotis, ne tik saugoti valstybės teritoriją ir karines teritorijas, tačiau įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms, taip pat nuolat palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose. Toks tarnybos pobūdis sąlygoja ypatingo tarnybos režimo taikymą ir karių teisės į laisvalaikį ribojimą“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pasak ministro, teisinė situacija, kai asmuo, savanoriškai ir besąlygiškai įsipareigojęs vykdyti kario pareigas, jas vykdydamas gali tapti priklausomas nuo kitų asmenų, su kuriais sudarytų darbo sutartis, „yra ydinga ir nesuderinama su viešo intereso karo tarnybos reguliavimo srityje dominavimu ir būtinumu užtikrinti specialiuosius ištikimybės valstybei santykius, kario nepriklausomumu, vykdant pavestas užduotis, taip pat karine drausme ir paklusnumu“.

Tuo metu buvusios KAM vadovės R.Juknevičienės teigimu, „siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis“. Pernai rugpjūtį centro dešinės Vyriausybė priėmė nutarimą leisti kariams laisvu nuo tarnybos metu dirbti kitą darbą, jeigu tai nekliudo tinkamai atlikti pareigas kariuomenėje.

„Draudimai nėra geriausia išeitis - ne vienas karys, nenorėdamas palikti kariuomenę, įsidarbina papildomai, taip pažeidžia tvarką ir yra atleidžiamas iš kariuomenės. Leidimas dirbti papildomai leistų išlaikyti karius tarnyboje. Manau, kad atsigaunant ekonomikai, išlaikyti karius tarnyboje, bus dar aktualiau“, - paskelbtame pranešime teigia R.Juknevičienė.

Pasak jos, atitinkamos tarnybos turi daug darbo nustatinėdamos papildomo karių uždarbiavimo atvejus.

„Kariai baudžiami, sukasi nuolatinis įtampų ratas. Tikrai nesuprantu, kodėl karys, grojantis kariniame orkestre, negali savaitgaliais groti privačiai, o karys, turintis puikias mechaniko rankas, remontuoti ir civilinės technikos? Kodėl jie negali to daryti oriai, nesislapstydami, parašę atitinkamus prašymus ministro įgaliotai institucijai ir gavę tokiai veiklai leidimą?“ - teigia buvusi ministrė.

Jos teigimu, į nuogastavimus, kad papildomai dirbantys kariai netikėtai kilus būtinybei negalės laiku atvykti tarnybą, gali būti atsižvelgta.

„Tokios aplinkybės gali būti aptartos ir numatytos, suteikiant leidimą papildomam darbui. Be to, net ir draudžiant papildomus darbus, karys ne tarnybos metu gali būti nepasiekiamas dėl įvairiausių kitų aplinkybių. (...) Sakoma, kad kariai gali pradėti dirbti neaiškiose, net priešiškose įmonėse ir panašiai. Bet juk tokios baimės lengvai eliminuojamos, nes kariai turės deklaruoti savo papildomo darbo vietas, jas bus lengviau stebėti, nei gaudyti nelegaliai dirbančius“, - aiškina R.Juknevičienė.