Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl pažeidimų organizuojant televizijos ir telefonines loterijas bei teikiant vadinamuosius momentinius kreditus.

"Mano pasiūlymas yra paprastas, trumpas - kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtos ūkinės veiklos vykdymo ir dėl viešo intereso gynimo. (...) Aš čia kalbu ir apie momentinius kreditus dviem prasmėm. Pirma, neteisėta ūkinė veikla pati savaime ir antra, teisėtos ūkinės veiklos neteisėta vykdymo forma", - trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitete sakė politikas.

M.Varaška taip pat piktinosi, jog rengiant televizijos ir telefonines loterijas nėra garantuojama, kad jose dalyvaujantis asmuo nėra nepilnametis arba neveiksnus.

"Kur yra garantija, kad mobiliojo ryšio abonentas nėra nepilnametis? Kur yra garantija, kad mobiliojo ryšio abonentas yra veiksnus? Kur yra garantija, jog tai nėra 8-9 metų vaikas, už kurio mobiliojo ryšio sąskaitą po to sumoka tėvai?" - klausė M.Varaška.

Pasak komiteto posėdyje dalyvavusio Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininko Edmundo Tiesnesio, to užtikrinti neįmanoma, juo labiau, kad Lietuvos įstatymai nepilnamečiams dalyvauti loterijose nedraudžia.

Jo teigimu, didžiausia problema yra loterijos, kurių veikla yra nelicencijuota VLPK.

"Aš manyčiau, kad jeigu jau kreiptis į Generalinę prokuratūrą, tai yra visokių žaidimų, kuriuos internetinėj erdvė, telefoninėj erdvėj organizuoja neaišku kas ir kaip", - tvirtino E.Tiesnesis.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje licencijas organizuoti lošimus turi 5 bendrovės, kurios organizuoja 76 loterijas. Daugiausiai skundų, pasak E.Tiesnesio, gauta dėl loterijų "Taip ir ne" bei "Švarūs pinigai", o vienas paskutinių incidentų susijęs su lošimus organizuojančia bendrove "Žalgirio loto".

"Bendrovė, kuri siuntinėjo žinutes loterijos žaidėjams, sumaišė du žodžius ir dėl to, norėdamas loterijos žaidėjas atsisakyti bilieto, jis kaip taisyklė, nusipirkdavo dar vieną. Bendrovė yra įdėjusi į spaudą atsiprašymą, turtinę žalą jie taip pat siūlo kompensuoti, tačiau, kiek žinau, po kovo 27 dienos dar niekas dėl žalos kompensavimo nesikreipė", - pasakojo E.Tiesnesis.

Pasak E.Tiesnesio, efektyviau spręsti iškylančias problemas esą trukdo tai, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus VLPK tegali įspėti loterijos organizatorių apie galimą licencijos nutraukimą arba ją nutraukti, taip sustabdydama lošimą organizuojančios bendrovės veiklą. Tuo metu, komisijos pirmininko teigimu, būtų kur kas efektyviau, jei komisija galėtų sustabdyti vieną iš bendrovės organizuojamų loterijų, kuriai vykstant pastebimi pažeidimai. Šios pataisos įtrauktos į parengtą naujos redakcijos Loterijų įstatymo projektą, kuris šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje.

E.Tiesnesio tvirtinimu, 2009-aisiais išplatintų loterijos bilietų kiekis išaugo maždaug 2,1 procentais. Pernai jų parduota už 111,1 mln. litų.