Rugsėjo viduryje už 4,6 mln. litų nepavykus parduoti Vilniaus miesto centre, A.Smetonos gatvėje, esančio buvusio Generalinės prokuratūros pastato, pardavimo procesas laikinai sustabdytas.

Šešių aukštų daugiau nei 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinis pastatą, esantį 0,0592 ha sklype, taip pat vidiniame pastato kieme esantį 434 kvadratinių metrų ploto buvusį prokurorų bendrabutį su apačioje esančiais garažais rugsėjo 13 dieną bandė parduoti Turto bankas.

Jo atstovė Liudmila Kovalenkovaitė BNS sakė, kad į aukcioną neatvyko nė vienas asmuo, nors besidominčių parduodamais pastatais buvo daug.

Žemės sklypas yra sostinės istorinėje dalyje, įrašytoje į Kultūros vertybių registrą - jis patenka į senamiesčio apsaugos zoną. Pagal galiojančią tvarką, vykdant pirkimus tokiose vietose sklypus galima įsigyti tik prie gyvenamųjų pastatų.

Šiuo metu Vyriausybėje svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų tokią žemę įsigyti ir prie kitos paskirties pastatų.

Vyriausybei priėmus ir Seimui patvirtinus įstatymo pakeitimus, senąjį prokuratūros pastatą vėl bus bandoma parduoti. Iki tol kompleksą įsigyti panorusiems interesantams žemę siūlyta nuomotis.

Kokia bus komplekso kaina kartu su nedideliu žemės sklypu, kol kas nežinoma.

Parduodamu senuoju Generalinės prokuratūros pastatu domėjosi ir Lietuvos, ir užsienio investuotojai, aktyvumą rodė nekilnojamo turto tarpininkai.

Vieni šiame pastate ketino įrengti nakvynės namus, kiti - mokymo įstaigą ar net butus. Tačiau visi interesantai susidūrė su nepatogumais. Norintieji įrengti butus pamatė, kad gyventojai neturės, kur pastatyti automobilių, o mokymo įstaigai pritrūko kiemo vaikams bėgioti.

Prokurorai į naują pastatą Rinktinės gatvėje, už 87 mln. litų pastatytą bendrovės „Vėtrūna“, persikėlė dar 2008-aisiais. Nuo to laiko senasis Generalinės prokuratūros pastatas nenaudojamas. Anksčiau jį mėginta nesėkmingai parduoti už 12-13 mln. litų - tai yra už trigubai didesnę kainą nuo paskutiniojo aukciono.

Generalinė prokuratūra, pardavus pastatą, tikėjosi gauti daugiau kaip 20 mln. litų, tačiau ekonominė krizė ir sprogęs nekilnojamojo turto burbulas planus pakeitė.

Didžioji dalis naujo pastato statyboms išleistų pinigų skirta iš biudžeto per Valstybės investicijų programą, dalį sumos skyrė Turto bankas, perėmęs valdyti senąjį pastatą.