- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šokas, skambučiai advokatams ir laiškai, raginantys atsikvošėti. Ir nežinia, kaip reikės atstovauti Lietuvai, o gal apskritai užsidaryti. Tokios reakcijos kilo ne dėl sportą smaugiančio koronaviruso padarinių, o po to, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) padalijo valdiškus milijonus.
Užkliuvo septynios
Sporto pinigų dalybos kasmet sukelia emocijų bangas, tačiau šiemet aistrų ugnys liepsnoja itin vaiskiai. Jas pakurstė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, baigiantis trečiajam olimpinių metų mėnesiui, pagaliau paskelbusi apie aukšto meistriškumo sporto programoms paskirstytus 7 mln. eurų.
Liūto dalis – 4 mln. eurų atiteko keturiolikai vadinamųjų strateginių sporto šakų federacijų. Dar milijoną eurų prisidurs olimpinių sporto šakų devyniolika federacijų. Tokią pat sumą išsidalys ir gerokai gausesnis būrys neolimpinio sportų federacijų. Neįgaliųjų organizacijų sporto programoms paskirstyta 840 tūkst. eurų.
Iš viso lėšos skirtos 58 federacijoms ir penkioms neįgaliųjų sporto organizacijoms.
Ministro Algirdo Monkevičiaus įsakyme įvardytos dar septynios sporto federacijos – beisbolo, golfo, futbolo, motorlaivių, universalių kovų, vandens slidininkų ir žirginio sporto, kurioms ministerija pinigų neskyrė. Sprendimas buvo motyvuotas įstatų neatitikimu šalies įstatymams – beveik visų nuskriaustų federacijų įstatuose nebuvo apibrėžtas jų valdymo organų kadencijų skaičius.
Paaiškinimai nesugraudino
Žirginio sporto federacija planavo gauti bent keliolika tūkst. eurų. Didelėms federacijoms tai juokinga suma, mažai – kone visas metų biudžetas. Tačiau 2020-aisiais "žirgininkai" turės išgyventi išvis už dyką.
Žirginio sporto federacijos prezidento Gedimino Gutkausko teigimu, iš 12 tūkst. valdiškų eurų jie apie 60 proc. privalo skirti renginiams organizuoti. Likusios sumos turi užtekti ir administracijai, ir kurui ar elementariai telefoninėms išlaidoms padengti. Be to, nemažą dalį sumos federacija sugrąžina ministerijai kaip mokestį už patalpų nuomą.
"Ta netvarka prasidėjo po Kūno kultūros ir sporto departamento reformos, išdraskius Olimpinį sporto centrą. Mums tų lėšų visuomet trukdavo, o dabar negausime apskritai nieko. Labai skaudu", – atsiduso pašnekovas.
G.Gutkauską stebina ir tai, kaip kategoriškai federacijoms primetama būtina valdymo organų rotacijos taisyklė. Pasak jo, mažoms federacijoms labai sudėtinga rasti kvalifikuotų žmonių, kurie sutiktų visiškai be algos, visuomeniniais pagrindais eiti, pavyzdžiui, generalinio sekretoriaus ar kitas pareigas. O jei tokių specialistų randama, stengiamasi juos išlaikyti kuo ilgiau. Tačiau toks neatitikimas užkliuvo ministerijai.
Pasak jo, nepaisant visko, "žirgininkai" buvo pasirengę pertvarkyti savo vadovų gretas taip, kad jos atitiktų ŠMSM keliamus reikalavimus, tačiau elementariai nespėjo. Jie vasario pabaigoje pranešė kovo 25 d. rengiantys visuotinį suvažiavimą, tačiau kortas sumaišė karantinas.
"Tas ir apmaudžiausia. Jokio žmoniško požiūrio į situaciją, susiklosčiusias aplinkybes. Pasakė, kad neatitinkame reikalavimų, ir iškart meta į šoną. Kaip robotai: ar mirsite, ar gyvensite – jūsų reikalas", – sakė G.Gutkauskas.
Jo manymu, nuskriaustosios federacijos yra bejėgės pavieniui pakeisti ministerijos požiūrį į sporto atstovus.
"Tai tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais. Nebent bandytume visi kooperuotis ir kažką keisti kartu", – atsiduso pašnekovas.
Piktina cinizmas
Beisbolininkams ŠMSM smogė dar rimčiau. Per šimtas tūkstančių eurų – tokios lėšos pakibo valdininkų kabinetuose. Vien todėl, kad Lietuvos beisbolo asociacija (LBA), anksčiau keisdama įstatus, nesužiūrėjo vieno valdymo organo prezidiume kadencijų skaičiaus.
"Sistema yra ydinga iš esmės. Juk Sporto įstatyme teigiama tik tai, kad federacijos privalo nustatyti valdymo organų kadencijų skaičių. Tai galima lengvai apeiti, pasityčioti iš to įstatymo. Nustatykime, tarkime, šimto kadencijų limitą. Ir viskas: mes jau atitiksime visus reikalavimus! Akivaizdu, kad įstatymas yra bukas. Todėl tas kabinėjimasis prie kiekvieno kablelio yra visiškas absurdas", – piktinosi LBA prezidentas Virmidas Neverauskas.
V.Neverausko teigimu, labiausiai stebina, kad ministerija sprendimus priima kategoriškai ir galutinai, nesuteikdama net galimybės trūkumus ištaisyti. Jo žodžiais, elementarios logikos valdininkų sprendimuose trūksta ir kitais aspektais. Nepaisant visko, LBA dar kovo viduryje spėjo surengti susirinkimą, kuriame priėmė reikiamus įstatų pakeitimus, tik nespėjo jų įteisinti, nes dėl karantino gerokai sulėtėjo notarų veikla.
"Nei mums, nei kitoms federacijoms turbūt nebūtų jokių problemų, jei po neigiamo sprendimo paskelbimo valdininkai leistų trūkumus pašalinti. Pasakytų, štai dabar jūs neatitinkate kažkurių kriterijų. Turite du mėnesius ištaisyti klaidas. Bet ne – jie braukia visus pinigus, ir viso gero. Argi tai normalus elgesys?" – stebėjosi pašnekovas.
Tačiau dar labiau pasigendama ministerijos atstovų žmoniško požiūrio.
"Bendraujant su jais atrodo, kad ministerijos valdininkas yra Dievas. Sprendimai atiduoti į vienas rankas ir nuo kokios ponios nuomonės priklausys visa tavo sporto šakos ateitis. Nežinau, gal jie gerai jaučiasi taip bendraudami, gąsdindami, kad sukirs kaip studentą per egzaminą. Jei, neduokdie, nepristatysi kokio popieriuko, tavęs iškart laukia sankcijos. O kur pagalba, patarimai? Kurių galų mums tokie valdininkai? Kodėl LTOK gali normaliai bendrauti ir padėti spręsti sunkumus, o ministerija nesugeba?" – retoriškai klausė pašnekovas.
V.Neverauskas neslėpė, kad pasikeitusį požiūrį pajuto po vadinamosios sporto reformos, kai buvo uždarytas Olimpinis sportininkų rengimo centras. Netrukus vietoje Kūno kultūros ir sporto departamento sportas buvo perduotas Šveitimo ir mokslo ministerijai, į kurią persikėlė ir kai kurie buvusio departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus pavaldiniai.
Aplinkybės – nė motais
Mažesnėms federacijoms operatyviai sušaukti narių suvažiavimus kur kas lengviau, nes jų nėra daug, bet didelėms federacijoms tas pats procesas užtrunka nepalyginti ilgiau. Būtent taip nutiko Lietuvos futbolo federacijai (LFF). Pastarosios įstatuose nebuvo numatytas generalinio sekretoriaus maksimalus kadencijų skaičius.
Pasak LFF prezidento Tomo Danilevičiaus, ŠMSM lėšų skyrimo 2020-iesiems aprašas buvo patvirtintas ir paskelbtas tik šių metų vasario 5 d., o LFF dokumentus privalėjo priduoti iki 2020 m. vasario 26 d.
Jei nepadės ir tai, turbūt teks išvis nutraukti federacijos veiklą. Ir tai kris ant valdininkų sąžinės.
"Per tokį trumpą laiką mums net teoriškai nebuvo įmanoma pakeisti federacijos įstatų. Viena yra sušaukti visuotinę konferenciją, kai federacija turi vos kelis narius, ir visai kas kita, kai tų oficialių narių yra šimtai ar tūkstančiai. Be to, visi tokio lygio mūsų sprendimai turi būti derinami su tarptautinėmis institucijomis – UEFA ir FIFA. Jie taip pat turi išanalizuoti pakeitimus ir išsakyti savo nuomonę. Tokie procesai irgi užtrunka. Ir tikrai negali būti įgyvendinami karantino sąlygomis", – aiškino T.Danilevičius.
LFF neteko per 60 tūkst. eurų. Panašios, kiek mažesnės sumos tikėjosi ir Lietuvos čiuožimo federacija, bet jos situacija apskritai kuriozinė.
Nei pakarti, nei paleisti
Čiuožėjų ir ledo šokėjų pinigai tarsi pakibo ore. Ministro A.Monkevičiaus įsakyme dėl neskirtų lėšų apie Lietuvos čiuožimo federaciją (LČF) net neužsimenama, tačiau ji pinigų vis tiek negavo.
Paini istorija prasidėjo tuo, kad LČF prezidentė L.Vanagienė kovo 13 d. gavo žinutę iš ministerijos dėl lėšų neskyrimo, nes esą nebuvo pateikti dokumentai aukšto meistriškumo programai. Neva trūksta lapo, kuriame nurodyta federacijos prašoma suma.
Elektroninis laiškas pribloškė L.Vanagienę, bet ji vis tiek vylėsi, kad valdininkai, išklausę jos paaiškinimą, suvoks suklydę patys ir pakeis sprendimą. Pasak federacijos vadovės, vasario 20-ąją ji su federacijos generaliniu sekretoriumi Vygantu Bemovu į ministeriją atvežė visus privalomus dokumentus. Visas paketas buvo perduotas ministerijos Sporto grupės patarėjai. Lyg nujausdama kažką negero, L.Vanagienė prašė, kad valdininkė atidžiai sužymėtų dokumentus ir pasirašytų perdavimo–priėmimo aktą. Bet buvo pareikšta, kad ministerijoje tai nepraktikuojama. Apsidrausdami čiuožėjai tuos pačius dokumentus papildomai nuskenavo ir išvakarėse įkėlė į ministerijos privalomąją internetinę platformą.
"Mes buvome ir vis dar esame šokiruoti. Esame suaugę žmonės, važiavome dviese su generaliniu sekretoriumi ir puikiai atsimename, ką padavėme. Visus dokumentus pristatėme bene anksčiausiai iš visų federacijų ir ramiai laukėme. O paaiškėjo, kad kažkas kažko nerado… Nežinau, gal jie pasimetė valdininkų kabinetuose. Bet net ir tokiu atveju būtų užtekę vieno jų skambučio ir per kelias valandas tas pamestas lapas būtų pristatytas iš naujo. Bet jokių prašymų nesulaukėme", – galva lingavo pašnekovė.
Teistumas netrukdo
Anot jos, patyrusiems tokį valdininkų nokdauną čiuožėjams ne tik nebėra už ką rengtis sezono varžyboms, bet ir liko didelės skolos už šiemet jau įvykusius arba atšauktus tarptautinius turnyrus. Paskutinė jų viltis – surašytas atviras laiškas ministrui A.Monkevičiui.
"Jei nepadės ir tai, turbūt teks išvis nutraukti federacijos veiklą. Ir tai kris ant valdininkų sąžinės", – pabrėžė L.Vanagienė.
Įdomu, kad ministerijai užkliuvo dingęs LČF lapas, tačiau visiškai neužkliuvo kita čiuožimo organizacija – Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (LGČA). Šios prezidentas Antanas Vilčinskas prieš keletą metų buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo apgaule įgyjant didelės vertės turtą. Dabar organizacijos laikinąja prezidente įrašyta pastarojo dukra Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė, tuo pat metu einanti ir generalinės sekretorės pareigas. Tiesa, Registrų centre tokios informacijos nepateikiama.
Užtat galima rasti informaciją, kad LGČA yra trejus ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikianti įmonė. Nepaisant to, asociacijai buvo dosniai atseikėta keliasdešimt tūkstančių valdiškų eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Fantastiškas tinklininkių žygis tęsiasi: trečia pergalė iš eilės ir kelialapis į finalą
Lenkijoje vykstančiame pirmajame Europos jaunių (iki 16 metų) merginų tinklinio čempionato atrankos etape – EEVZA čempionate – puikų pasirodymą tęsia Lietuvos rinktinė. ...
-
Seserys A. ir A. Butkutės: medalių mes neskaičiuojame3
Iš pasaulio šotokan karatė čempionato su medaliais grįžusios seserys Andrėja ir Austėja Butkutės žino, kad nuo prasto maisto jos tampa lėtesnės, o praleista treniruotė atitolina nuo tikslo. ...
-
2025-ųjų sausį pradės įkaitusiose dykvietėse1
Dakaro raliui ruošiasi rekordinis Lietuvos lenktynininkų desantas: kitąmet Saudo Arabijoje ketina startuoti keturiolika mūsų šalies atstovų, tarp jų yra šių bekelės varžybų debiutantų. ...
-
A. Baronas lieka vadovauti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai
Ketvirtadienį vykusiuose Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento rinkimuose, surengtuose Kaune, antrai kadencijai buvo perrinktas Aistis Baronas. ...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
LTOK prezidentė apie A. Reed suteiktą pilietybę: tai svarbi pergalė už ledo arenos ribų2
Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai suteikus Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai Allison Reed, viena pirmųjų į šį sprendimą sureagavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, tai svarbi L...
-
G. Nausėda suteikė pilietybę ledo šokėjai A. Reed15
Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo Allison Reed (Elison Ryd) – šalies vadovas ketvirtadienį pasirašė tą numatantį dekretą. ...
-
E. Čechas Italijoje pagerino Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku rekordą
Italijos Bormio mieste surengtame antrajame ISU Pasaulio jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės etape naują Lietuvos suaugusių rekordą užfiksavo Ernestas Čechas. ...
-
Bokso ringe jėgą įrodė ne visi favoritai
Lietuvos bokso rinktinėje naujame olimpiniame cikle bus ir naujų, ir gerai pažįstamų veidų. Tai parodė Kaune keturias dienas griaudėjęs šalies bokso čempionatas, kuriame netrūko staigmenų ir skambių sugrįžimų. ...
-
Sėkmingas biatlonininkių testas Norvegijoje: Italijos legenda liko už L. Žurauskaitės nugaros1
Savaitgalį Šjušene (Norvegija) vyko biatlono sezono atidarymo „Skiskyting“ varžybos, kuriose Norvegijos elitui iššūkį bandė mesti Italijos, Belgijos, Slovakijos, Lenkijos bei Lietuvos biatlonininkės. ...