Olimpinė kariauna išrikiuota: ar senbuviai įkvėps ir debiutantus?

„Anksčiau viduje drugeliai skraidė. Dabar jau nebeskraido, o tiesiog pilvą raižo“, – šypsojosi Dainius Novickas. Trijulių krepšinio rinktinės treneris vaizdingai apibūdino jaudulį, kuris paskutinėmis savaitėmis iki starto olimpinėse žaidynėse kausto visus mūsų olimpinės delegacijos dalyvius.

Atidarymas – upėje

Šiandien lieka trylika dienų iki XXXIII vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje starto. Liepos 26-ąją nugriaudėsiantis atidarymo paradas, kaip ir įprasta pasaulio madų sostinei, bus neįprastas ir unikalus. Pirmą kartą per žaidynių istoriją atidarymo šventė vyks ne stadione, o Senos upės pakrantėse.

Per paradą upe plauksiančiuose laivuose plevėsuos ir lietuviška trispalvė. Ji simbolizuos ne tik 50-ies mūsų atletų startą, bet ir primins jų pirmtakų debiutą olimpiadose. Būtent Paryžiuje lygiai prieš 100 metų vykusiose VIII žaidynėse pirmą kartą debiutavo nepriklausomos Lietuvos komanda.

„Šie metai mums išties simboliniai. Labai kviečiame visus sirgalius palaikyti kiekvieną sportininką, nepriklausomai, kokią vietą jis užims rezultatų lentelėje. Net ir paskutinė vieta verta pagarbos“, – ragino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Grožis: olimpiečiai jau pasimatavo naująją aprangą, o lengvaatlečiai ir išbandė varžybose. / A. Pliadžio ir LTOK nuotr.

Naujokų desantas

Olimpinė rinktinė užvakar vienbalsiai buvo patvirtinta LTOK vykdomojo komiteto posėdyje. Pasak Lietuvos delegacijos vadovo Einiaus Petkaus, lietuvių atletų sąraše pasiekta lyčių lygybė – 24 moterys ir 26 vyrai. Net 31-am mūsų rinktinės nariui tai bus olimpinis debiutas.

Lietuvos delegaciją sudarys 50 atletų, besivaržysiančių trylikoje sporto šakų. Tai daugiau nei pirmojoje po nepriklausomybės atkūrimo olimpiadoje Barselonoje 1992 m. (47 sportininkai) ir 2021 m. Tokijuje (42), tačiau mažiau nei 1996 m. Atlantoje (61), 2000 m. Sidnėjuje (61), 2004 m. Atėnuose (59), 2008 m. Pekine (71), 2012 m. Londone (62) ir 2016 m. Rio de Žaneire (67).

Į Paryžių vyks 49 treneriai ir aptarnaujančiojo personalo nariai. Su rinktine dirbs vienuolikos medikų komanda.

Panašiai kaip ir praėjusiose žaidynėse 2021-aisiais Tokijuje, Paryžiuje lietuviai daugiausia ambicijų puoselėja disko metimo, irklavimo, plaukimo rungtyse. Jau antrose žaidynėse iš eilės atrankos barjerų neįveikė vyrų krepšinio rinktinė, anksčiau į Lietuvos taupyklę įmesdavusi šūsnį bronzos medalių. Toks pat likimas ištiko kadaise ant prizininkų pakylos kildavusius bokso atstovus. Tiesa, šį kartą viltis kursto olimpiadoje debiutuosiančio breiko perspektyvos. Nors į 2028 m. Los Andželo žaidynių programą breikas vėl nebeįtrauktas, tikimasi, kad pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič spės pačiupti ir olimpinį trofėjų.

Olimpiečiai į Paryžių išvyks skirtingu metu, nes kai kurie startuos tik paskutinėmis žaidynių dienomis – rugpjūčio 10 ar 11-ąją, o kai kas dar liepos mėnesį jau krausis lagaminus kelionei namo.

Gaila vyrų. Mes, kaip jaunesni broliai, atiduosime visas jėgas, kad mūsų krepšinio vėliava vėl plevėsuotų aukštai.

Šią savaitę prasidėjo olimpiečių palydėtuvių maratonas. Iš pradžių trečiadienį mūsų delegaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje drąsino premjerė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį veiksmas persikėlė į LTOK. Paskutinis oficialus renginys vyks ateinantį antradienį prezidentūroje, kur motyvacinį žodį tars ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.

Gins krepšinio orumą

„Nenoriu būti prasta pranaše, bet ateityje žaidynėse gali likti tik 3x3 krepšinis, pakeisiantis įprasto formato krepšinį“, – LTOK renginyje užsiminė šios organizacijos vadovė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, užkliuvusios už atrankos barjerų Puerto Rike, Paryžiuje išvis nebus. Vis dėlto populiariausia lietuviška sporto šaka neliks be savo atstovų. Krepšininkų garbę bandys apginti vyrų 3x3 rinktinė.

„Gaila vyrų. Mes, kaip jaunesni broliai, atiduosime visas jėgas, kad mūsų krepšinio vėliava vėl plevėsuotų aukštai. Vis tiek tai mūsų visų bendra religija“, – teigė trijulių rinktinės treneris Dainius Novickas.

Pasak jo, nors į olimpines žaidynes pateko elitinės trijulių rinktinės, dalyvių bus tik aštuoni, tad tikimybė iškovoti medalius yra didelė. Juo labiau kad visi dalyviai žais vienas su kitu, tad niekam kojos nepakiš subjektyvūs faktoriai – nepalankūs burtai ar pan.

„Gal prisišnekėsiu, bet mes važiuojame medalių“, – neslėpė D. Novickas.

Apsisprendė anksčiau

Treneris galutinį žaidėjų sąrašą ketino paskelbti tik prieš pat žaidynes, tačiau galiausiai nutarė bilietus įteikti visam kvartetui, kuris ir iškovojo kelialapį į Paryžių itin sudėtingose atrankos džiunglėse. Debrecene tai padarė Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis, Aurelijus Pukelis ir Šarūnas Vingelis.

Tiesa, iki pat išvykimo į Prancūzijos sostinę, kuris numatytas tik po dviejų savaičių, Lietuvos rinktinės stovykloje toliau sportuos ir likę du kandidatai – Darius Tarvydas ir Marijus Užupis. Jie vis dar turi galimybę patekti į olimpinę rinktinę, jei kuris nors dabartinio ketvertuko žaidėjas patirtų traumą.

Liepos 13–14 d. Kazachstane dar vyks „Almaty Masters“ varžybos su iš rinktinės kandidatų sudaryta Raudondvario „Hoptrans“ ekipa, o kitą savaitgalį Kaune Lietuvos nacionalinė ekipa žais keletą kontrolinių susitikimų su taip pat olimpiadoje dalyvausiančia Lenkijos rinktine.

Trijulių krepšinis olimpinėse žaidynėse vyks liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis Eliziejaus laukų pakraštyje įsikūrusioje Santarvės aikštėje (pranc. Place de la Concorde).

Drąsu: atrankos barjerus titaniškomis pastangomis įveikę 3x3 krepšininkai galvoja tik apie medalius. / „Scanpix“ nuotr.

Ką gali penkiakovė?

Nors žaidynės vyksta mūsiškiams kur kas įprastesnėje klimato zonoje nei 2021-aisiais Tokijuje ar 2016-aisiais Rio de Žaneire, penkiakovininkės Gintarės Venčkauskaitės nuomone, didžiausiu iššūkiu lietuviams gali tapti karštis.

„Planuojama, kad tuo metu Paryžiuje bus tikrai karšta, bet mes Kinijoje išbandėme specialias šaldančias liemenes, kurios padės atvėsti“, – pasakojo ji.

Tarp kitų iššūkių pašnekovė minėjo neįprastą bėgimo trasos dangą. Mat ši rungtis Paryžiuje pirmą kartą vyks ant smėlio.

31 – tiek lietuvių Paryžiuje pirmąsyk pajus olimpinių žaidynių dvasią.

„Tai ganėtinai sunku, bet su iššūkiais susidorosime“, – neabejojo G. Venčkauskaitė.

Šiuolaikinė penkiakovė yra viena produktyviausių olimpinių sporto šakų lietuviams. Būtent jos atstovai Tokijuje išgelbėjo Lietuvos rinktinės garbę, po itin prastų kolegų startų iškovodami vienintelį medalį. Moterų rungtyje sidabrą nuskynė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiemet 40-metį atšventusi atletė yra labiausiai patyrusi visos olimpinės komandos narė, nes dalyvaus jau penktoje olimpiadoje. Aukščiausias jos pasiekimas – auksas 2012 m. Londone. Į Paryžiaus žaidynes ji pateko prieš metus sėkmingai pasirodžiusi Europos žaidynėse.

Galimybė naujai lyderei

G. Venčkauskaitei bilietą į Paryžių lėmė olimpinis reitingas. Klaipėdietei – 31 metai, o penkiakovininkėms tai pats karjeros pikas. Tai, kad jos sportinė forma puiki, sportininkė įrodė šiemet laimėjusi pasaulio taurės finalo asmeninę įskaitą. 2012 m. žaidynėse Londone G. Venčkauskaitė dalyvavo vos 19-os, ten užėmė 12 vietą, o 2021 m.Tokijuje pakilo iki 7-ojo laiptelio.

Tradiciškai pagal olimpinių žaidynių varžybų grafiką penkiakovininkai startuoja vieni paskutinių tarp visų dalyvių. Ar toks savo starto laukimas neprideda streso?

„Aš olimpiadoje dalyvausiu trečią kartą ir įpratau, kad mes visada užbaigiame lietuvių pasirodymus. Jaudulio nėra, tik apmaudas, kad negalime dalyvauti atidarymo ceremonijoje, kuri yra gražiausias olimpinės šventės akcentas. Tačiau turime pranašumą, nes visi laukia intrigos – ar bus dar vienas medalis į Lietuvos taupyklę, ar ne. Tikėkimės, kad šiemet viskas baigsis sėkmingai“, – svarstė pašnekovė.

Atletė neslepia sau kelianti aukščiausių tikslų, kuriuos apibūdina kaip pirmą trejetuką.

Veteranė: Tokijuje Lietuvos delegacijos garbę išgelbėjo L. Asadauskaitė. Ar neteks gelbėti ir Paryžiuje. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Spjūvis plaukikams

Kita daug vilčių teikianti sporto šaka – plaukimas. Nors nuo Rūtos Meilutytės sensacingo triumfo Londono olimpiadoje prabėgo jau dvylika metų, Auksinė žuvelė į Paryžių vyksta ne apžiūrėti Eifelio bokšto ir kitų vietos įžymybių. Tiesa, 27-erių kaunietė, skirtingai nei ankstesnėse žaidynėse, kai startuodavo dviejose trijose rungtyse, susikoncentruos tik į savo mėgstamiausią rungtį – 100 m plaukimą krūtine.

Plaukikų delegacijoje šiemet – net septyni dalyviai. Tiesa, jų turėjo būti vienu daugiau. Organizacija „World Aquatics“ (Tarptautinė vandens sporto šakų federacija) prieš pat žaidynes informavo kolegas iš Lietuvos, kad olimpinį kelialapį iškovojusioje vyrų estafetės 4x200 m laisvuoju stiliumi Lietuvos komandoje Paryžiuje negalės plaukti vienas iš jos narių – Kristupas Trepočka. Tai grindžiama griežtomis olimpinėmis kvotomis.

„Tai absurdiška neteisybė, olimpinių principų pažeidimas ir smūgis visam plaukimo pasauliui, nekalbant vien apie Lietuvą”, – piktinosi „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.

Kas atstovaus Lietuvai estafetėje, sprendėsi Europos čempionate, kuriame Lietuva laimėjo auksą. Tačiau dėl „World Aquatics“ netikėto akibrokšto dėl kvotų K. Trepočkos vietą turės užimti kitas olimpinį normatyvą įvykdęs plaukikas. Iš Lietuvos plaukikų laisvuoju stiliumi tai yra padaręs tik Danas Rapšys. Vadinasi, estafetėje turės dalyvauti vienas iš dviejų plaukikų, olimpinį normatyvą įvykdęs kitu plaukimo būdu – krūtine – Andrius Šidlauskas.

Grasina teismais

„LTU Aquatics“ kreipėsi į „World Aquatics“ su prašymu leisti dalyvauti olimpinėse žaidynėse stipriausios sudėties komandai, atsižvelgiant į olimpinius ir sporto principus. Tačiau pasaulinė vandens sporto šakų organizacija atsakė neigiamai.

„Nemalonus netikėtumas. Keturi plaukikai rengėsi visą sezoną, kovojo dėl vietos komandoje, kuri turi dalyvauti olimpiadoje, ir dabar sužinojo, kad vienas jų to daryti negalės, nors teisę iškovojo. Liūdna dėl jaunuolių, kurie net ir tapę Europos čempionais patyrė tokį smūgį. Juk jie pretendavo į olimpiados finalą. Dabar tikėtis kokio nors geresnio rezultato, kai trys sportininkai plaukia greičiausiu laisvu stiliumi, o vienas treniruojasi plaukti tik krūtine, yra tiesiog naivu. Man pačiam nesmagu, kad turėsiu plaukti estafetę, su kuria niekuo nesusijęs“, – dėstė ir į estafetės komandą ne savo noriu įtrauktas A. Šidlauskas.

S. Binevičius teigė nei per visą savo ilgą sportinę karjerą, nei daugelį metų dirbdamas federacijos vadovybėje, nesusidūręs su tokia tarptautinės federacijos valdininkų neteisybe.

„Mūsų rinktinė sukrėsta, sportininkų savijauta – kritinė, nes mums tiesiog neleista siekti aukščiausių tikslų. Pastaruoju metu vis geresnius rezultatus rodančiam K. Trepočkai, prieš kelias dienas tapusiam Europos jaunimo čempionu, turėjome pasakyti, kad olimpinės durys šiais metais užtrenkiamos prieš jo nosį. Įsivaizduojate, kaip jis jaučiasi? Kreipsimės į visas šalis, kurias ištiko toks pat likimas, svarstome apie galimybę kreiptis ir į Sporto arbitražo teismą“, – tikino „LTU Aquatics“ vadovas.


Lietuvos olimpinė rinktinė

Plaukimas

Danas Rapšys. Rungtys: 100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi.

Rūta Meilutytė. 100 m krūtine.

Aleksas Savickas. 200 m krūtine.

Kotryna Teterevkova. 100 m krūtine, 200 m krūtine.

Tomas Navikonis. Vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė.

Tomas Lukminas. Vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė.

Andrius Šidlauskas. 100 m krūtine.

Lengvoji atletika

Mykolas Alekna. Disko metimas.

Andrius Gudžius. Disko metimas.

Martynas Alekna. Disko metimas.

Ieva Gumbs. Disko metimas.

Liveta Jasiūnaitė. Ieties metimas.

Dovilė Kilty. Trišuolis.

Gabija Galvydytė. 800 m bėgimas.

Modesta Justė Morauskaitė. 400 m bėgimas.

Diana Zagainova. Trišuolis.

Airinė Palšytė. Šuolis į aukštį.

Edis Matusevičius. Ieties metimas.

Irklavimas

Viktorija Senkutė. Vienviečių valčių klasė.

Dovilė Rimkutė. Dviviečių valčių klasė.

Donata Karalienė. Porinių dviviečių valčių klasė.

Kamilė Kralikaitė. Pavienių dviviečių valčių klasė.

Ieva Adomavičiūtė. Pavienių dviviečių valčių klasė.

Giedrius Bieliauskas. Vienviečių valčių klasė.

Domantas Stankūnas. Pavienių dviviečių valčių klasė.

Dovydas Stankūnas. Pavienių dviviečių valčių klasė.

Baidarių ir kanojų irklavimas

Simonas Maldonis. Keturviečių baidarių 500 m rungtis.

Mindaugas Maldonis. Keturviečių baidarių 500 m rungtis, baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis.

Ignas Navakauskas. Keturviečių baidarių 500 m rungtis.

Artūras Seja. Keturviečių baidarių 500 m rungtis.

Andrej Olijnik. Dviviečių baidarių 500 m rungtis, vienviečių baidarių 1000 m rungtis.

Šiuolaikinė penkiakovė

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Gintarė Venčkauskaitė.

Žirginis sportas

Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab. Dailusis jojimas.

Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns. Konkūrai.

Buriavimas

Viktorija Andrulytė. ILCA 6 klasė.

Rytis Jasiūnas. iQFoil burlenčių klasė.

Breikas

Dominika Banevič.

Imtynės

Mindaugas Venckaitis. Graikų-romėnų imtynės. Svorio kategorija iki 97 kg.

Gabija Dilytė. Moterų imtynės. Svorio kategorija iki 50 kg.

Sportinė gimnastika

Robertas Tvorogalas.

Dviračių sportas

Rasa Leleivytė. Plento grupinės lenktynės.

Olivija Baleišytė. Dviračių trekas: omniumas.

Vasilijus Lendelis. Dviračių trekas: sprintas ir keirinas.

Paplūdimio tinklinis

Monika Paulikienė. Paplūdimio tinklinis.

Ainė Raupelytė. Paplūdimio tinklinis.

3x3 krepšinis

Aurelijus Pukelis.

Gintautas Matulis.

Evaldas Džiaugys.

Šarūnas Vingelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
eiline sporto turistu kariauna isrikiuota isnaudot kuo daugiau pinigu

KASANDRA

KASANDRA portretas
Aišku kad pasirodys sportininkai, bet laimės daktarai, kurie panaudos neaptinkamą dopingą.

aš portretas
tik baigiasi krepšinio- futbolo psichozė ir jau prasideda kita - olimpinės žaidynės. Vėl visur bus kišama ši tema, pilni laikraščiai, naujienų tinklapai, jau nekalbant apie televiziją. Didžiajai daliai žmonių tos žaidynės iš vis jokio susidomėjimo nekelia.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių