Tinklininkas prisipažino, kad antra sezono dalis tiek jam, tiek jo atstovaujamai „Ajaccio“ ekipai buvo gana sėkminga, todėl sezono nutraukimas kiek nuliūdino. Po sezono Lietuvis nusprendė nepratęsti sutarties su šia komanda ir viliasi, kad per tarpsezonį atsiras daugiau įdomių pasiūlymų.

Ltf.lt pokalbis su A.Mišeikiu apie įvykusią sezono dalį, sudėtingą situaciją tinklinyje ir hobius.

– Kaip įvertintum įvykusią sezono dalį?

– Savo pasirodymu antroje sezono dalyje Prancūzijoje plius-minus likau patenkintas. Komandos rezultatai buvo neblogi. Turėjome visus šansus patekti į atkrintamąsias varžybas. Kai buvo nutrauktas čempionatas, mes turnyro lentelėje buvome devinti ir tik vienu tašku atsilikome nuo aštuntos vietos. Ir dar buvome žaidę rungtynėmis mažiau. Gaila, kad čempionatas nutrūko, nes galbūt būtume patekę į atkrintamąsias. Tai būtų labai geras rezultatas, žinant komandos biudžetą ir sudėtį.

– Taip pat spėjai išbandyti jėgas CEV taurėje.

– Ten buvo įdomi situacija. Kai pirmajame etape įveikėme bosnius, antrajame turėjome žaisti su Italijos Modenos komanda. Tuomet jau prasidėjo chaosėlis dėl viruso, bet dar nebuvo nutrūkę čempionatai. Jau tada Modenos ekipa pas mus atvyko ne stipriausios sudėties ir turėjome šansų laimėti vieną ar net du setus, bet ta galimybe nepasinaudojome. Po dviejų savaičių turėjome vykti į Italiją, bet mes net nevažiavome, nes Italijoje jau buvo didelių problemų. Atidavėme jiems pergalę be kovos, o kaip paaiškėjo vėliau, tai būtų buvusi bereikšmė kelionė. Buvo didelė rizika „pasigauti“ virusą. Jau pirmosiose rungtynėse keletas žaidėjų iš Italijos jautėsi prastai. Nežinau, ar tai dėl viruso, bet jau tada žaisti buvo rizikinga.

– O pats iškart atvykai į Lietuvą ir laukei žinių dėl tolimesnio sezono?

– Gavosi taip, kad čempionatas iš pradžių buvo sustabdytas, o ne nutrauktas, nes buvo galvojama, kad viskas greitai susitvarkys. Laikas ėjo, o mes nesitreniravome, nes visos salės buvo uždarytos. Pralaukėme apie pusantros savaitės ir tik tada gavome paleidžiamuosius raštus. Nors dar ir tada čempionatas oficialiai nebuvo nutrauktas, jau visiems buvo aišku, kad jis nebevyks. Tuomet staigiai susisiekiau su Lietuvos ambasada Paryžiuje ir sužinojau, kad kelionių agentūra organizuoja reisą iš Paryžiaus ir per ten grįžau namo. Jeigu nebūčiau taip greitai susitvarkęs, tai Prancūzijoje galėjau užsibūti ilgesniam laikui.

– Parašei žinutę „Facebook“ tinkle apie atsisveikinimą su „Ajaccio“ ekipa. Jau nusprendei ten nebegrįžti?

– Iš tikrųjų jie norėjo, kad aš likčiau. Iš vienos pusės, pasiūlymas buvo neblogas, bet tai buvo kovo 19 dieną. Tai yra labai anksti, bet prancūzai labai nori, kad žmogus greitai apsispręstų, pasirašytų. Nėra ten viskas labai gražu, todėl nusprendžiau neskubėti. Kaip ir kiekviename klube, ten yra savų pliusų ir savų minusų. Viską pasvėręs, nusprendžiau dar luktelėti. Kiek žinau, iki šiol jie nėra pasirašę sutarties su mano pozicijos žaidėju, tai manau, kad durys dar yra atviros. Pilnai neatsisveikinau, tiesiog padėkojau jiems už praėjusį sezoną.

– Kurios šalies tinklinis tave labiausiai vilioja?

– Kai pakeičiau agentą, tai atsidaro daugiau pasitikėjimo, todėl tikiuosi, kad pasiūlymų bus. Bet dabar yra daug niuansų. Daug klubų nežino biudžetų, praranda rėmėjus, kai kurie net bankrutuoja. Situacija nėra pati geriausia. Kažkokios konkrečios mėgstamos šalies neturiu. Daug metų žaidžiu Prancūzijoje, bet netrokštu ten grįžti. Taip, lyga ten stipri, bet nepatinka man prancūzų mentalitetas. Tiesiog „nelimpa“ man ši šalis. Anksčiau esu žaidęs Italijoje, tai ten man labai patiko, bet dabar panašu, kad dėl viruso ten bus didelė krizė. Klubai jau atsisveikina su savo žvaigždėmis, nes nebeturės pinigų. Gaila, nes Italijos tinklinis jau buvo grįžęs į normalias vėžes. Kažkokios konkrečios vietos, kur norėčiau žaisti, aš neturiu. Dabar yra labai didelė konkurencija tarp žaidėjų, didelė rinka, o aš pats nesu tokio lygio, kad galėčiau rinktis klubą.

– Laukia ilgas tarpsezonis. Kokie planai per jį?

– Dabar daug laiko leidžiu su šeima, su dukrele. Daug keliaujame, stengiamės nesėdėti namie. Rimtai nesportuoju jau pusantro mėnesio. Namų sąlygomis sportuoti neprisiverčiu, juolab, kad naujas sezonas dar labai toli. Kai atsidarys sporto klubai, tada pradėsiu vėl sportuoti. O dabar galiu užsiimti savo hobiais, dažnai pažvejoju ir būnu su šeima. Taip pat dažnai pjaunu žolę šalia namo (šypsosi, – red. past.).