Nors Tomas Pakutinskas jau penktus metus atstovauja sostinės sporto klubui “Rings”, gimtinės niekuomet nepamiršta. Tauragiškio sportinė karjera prasidėjo būtent čia. Joje buvo ir greitų, džiaugsmingų pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Pastarųjų, žinoma, ženkliai mažiau.

“Būna visko, bet kitaip turbūt nebūtų įdomu sportuoti”, - sakė Tomas, jau antrą mėnesį besigydantis rankos traumą, kuri buvo svarbiausia jo nedalyvavimo “KOK GP 2015” turnyre Vilniuje priežastis.

27-erių metų kovotojas iki paskutinės minutės laukė gydytojų verdikto ir, deja, ringe pasirodė tik kaip turnyro svečias.

Jo kova su latviu taps kito, balandžio 18-ąją vyksiančio turnyro Alytuje, puošmena. Sportininkas papasakojo apie tai, kur ir kada gavo traumą, kaip sekasi ją gydytis ir ruoštis artėjančiai dvikovai su latviu Janiu Ginters.

Rankos trauma ir atidėta kova

– Kada ir kur gavote traumą, kuri tapo nedalyvavimo KOK GP turnyre priežastimi?

– Ranką susitraumavau vasario pradžioje, vienoje iš treniruočių. Kovojome poroje su S. Maslobojevu ir jau ne pirmą kartą lūžo riešas.

– Ar teko ranką operuoti?

– Deja, bet taip. Operacija truko apie 5 valandas. Plokštelės, kurios buvo sudėtos anksčiau, traumos metu irgi sulūžo, tad konstrukcijas reikėjo atnaujinti (šypsosi).

– Po operacijos laukė sudėtingas gydymo procesas?

– Pirmos trys dienos buvo tikrai sudėtingos ir skausmingos. Gydytojai skyrė stiprius vaistus skausmui malšinti, bet viskas jau praeityje.

– Iki pat paskutinės dienos tikėjote, kad pasirodysite KOK GP turnyre Vilniuje, kas jus sustabdė?

– Medikų išvados. Likus keletui dienų jie padarė rankos nuotrauką ir pasakė, kad 80%, jog galėsiu kovoti, tačiau per paskutinę patikrą nusprendė neleisti rizikuoti. Bandžiau priešintis, bet treneriai ir bušido federacijos atstovai įkalbino kovą perkelti į balandžio mėnesį, kad būčiau pilnai sugijęs ir pasiruošęs.

– Dabar jau jautiesi pasiruošęs artėjančiai kovai su latviu Janiu Ginters?

Liko nemažai laiko, bet, manau, kad net kovo 15-ą jau buvau pasiruošęs. Prisidėjusios trys savaitės bus naudingos imuniteto atsistatymui ir jėgų pasisėmimui.

– Domėjaisi būsimu priešininku?

– Tiesą pasakius, ne. Žinau tik tiek, kad du kartus jis buvo atsisakęs su manimi kovoti. To priežasčių nežinau, bet įdomu, kodėl būtent šiai kovai jau ryžosi. Jo baimė, tikriausiai, kažkur dingo (juokiasi).

Trenerių priežiūra, pasiruošimas ir kraštiečių palaikymas

– Ruoši kokį nors ypatingą planą?

– Tai daro treneriai, kuriais besąlygiškai pasitikiu. Jie paruošia kiekvienos dienos ir treniruotės planą, man belieka tik viską įvykdyti pilnu pajėgumu.

– Ką darai grįžęs į Tauragę, kai trenerių šalia nėra?

– Net tada turiu jų planą. Kaskart, kai išvykstu į gimtinę savaitgaliui, jau žinau, kaip ir kada treniruosiuosi. Taip paprasčiau ir naudingiau, tada daug lengviau sugrįžti į Vilniaus režimą.

– Iki turnyro Alytuje liko trys savaitės, kokios jos bus?

– Dirbsiu įprastu tempu - du kartus per dieną treniruosiuosi, valgysiu ir miegosiu (šypsosi).

– Valgysi pagal mitybos planą?

– Neslėpsiu, dažniausiai valgau tikrai bet ką (juokiasi). Tik likus savaitei iki svarbių varžybų stengiuosi rinktis lengvesnį maistą, kuris suteiktų energijos, bet neapkrautų organizmo. Tiesa, ir šiuos pasirinkimus lemia trenerių patarimai.

– Įdomu, kaip pavyksta išlaikyti reikiamą svorį prieš varžybas?

– Kartais tenka šiek tiek jį sumažinti. Pavyzdžiui šiuo metu, po ligos, buvau priaugęs keletą papildomų kilogramų, tad, trenerių liepimu, per likusias tris savaites privalėsiu su jais susidoroti.

– Klausantis darosi aišku, kad Jūsų treneriai – visapusiški kelrodžiai ne tik treniruotėse, bet ir kasdienybėje. Taip ir yra?

– Būtent. Jie, kad ir nėra šalia, visada žino, kaip leidžiu laiką, ką valgau ir panašiai. Jie mano mokytojai tiek sportiniame, tiek kasdieniniame gyvenime.

– Jūsų treneriai Valentinas Golubovskis ir Tadeušas Cholodinskis - buvę kovotojai. Kaip manote, ar tai padeda jiems geriau suprasti auklėtinius?

– Manau, kad tikrai padeda. Jiems daug paprasčiau perprasti kovotojų psichologiją ir pagal tai ruošti taktiką. Treneriai, kurie žino, ką reiškia lipti į ringą ir kautis iš visų jėgų, supranta mus visose situacijose ir gali patarti, kaip elgtis. Nuoširdžiai ir iš patirties.

– Be puikių trenerių turite tikrai didelį gerbėjų būrį. Kur jų daugiau – Vilniuje ar Tauragėje?

– Jie visi yra mano varomoji jėga. Jei jau reikia rinktis, bandysiu spėti, kad Tauragėje. Sužinoję, kad nedalyvausiu KOK turnyre aktyviausi palaikytojai buvo labai nusivylę ir jau dabar sakė organizuojantys išvyką į Alytų. Žinau, kad palaikymas ten bus labai labai didelis.

– Ar smagu žinoti, kad kraštiečiams įdomi jūsų sportinė karjera?

– Smagu ir net labai. Žinau, kad jie vyksta į visus turnyrus, kuriuose aš pasirodau. Jei manęs nebūna, nepasirodo ir jie (juokiasi).

– Ką pažadėsite sirgaliams, planuojantiems balandžio 18-ąją atvykti į Alytų palaikyti jūsų?

– Labai pasistengsiu jų nenuvilti ir parodyti kuo gražesnę kovą. Nepažadu, bet bandysiu viską užbaigti greitai, kitaip tariant, laimėti “laiku” (šypsosi). Dar noriu iš anksto padėkoti visiems, kurie žada atvykti manęs palaikyti. Ten bus tikrai karšta!