- Domantė Juknonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažų kainų manipuliacijos „įkaitais“ tampa pirkėjai, nepriklausomai nuo finansinės padėties, iš prekybos centrų grįžtantys su didesniu, nei planuota, pirkinių maišu. Lietuvoje gyventojai dažnai išlaidauja pirkdami maisto produktus. Kaip tikslingai planuoti išlaidas parduotuvėje? Kaip neprisipirkti to, ko nereikia?
Verslo vadybos ekspertas, psichologas Juris Belte teigia, jog išlaidavimo priežastys yra įvairios „Prekių įsigijimas nėra blogas dalykas, pinigai yra skirti leisti. Problema atsiranda tada, kai žmonės, neturėdami pinigų, perka nereikalingus daiktus, vėliau skolinasi, kad įsigytų naujų.
Tai – apsipirkimo manija, jos priežastys psichologinės, – aiškina jis. – Žmogui norisi patirti naujas emocijas, įspūdžius. Jei šeimoje ar darbe – rutina, kasdienybė tampa neįdomi, pradedama ieškoti naujų potyrių. Vieniems tai tampa apsipirkimas – greitas ir sąlyginai mažai kainuojantis malonumas, suteikiantis trumpalaikes lengvas teigiamas emocijas“.
J. Belte pabrėžia, jog per daug išlaidaujantys žmonės statistiškai yra žemesnio socialinio sluoksnio: „Dažnas išlaidavimas yra elementarių planavimo įgūdžių neturėjimas. Tai dažna tėvų auklėjimo spraga, kuomet žmogus nesupranta, kaip išsileidžia pinigai, nes poreikių yra labai daug“.
„Be to, jei žmogus neturi veiklos, kurioje patirtų teigiamas emocijas, apsipirkinėjimas padeda atsipalaiduoti, teikia psichoterapinį poveikį. Pirkimas kompensuojant žmogaus vidinę tuštumą vėliau gali virsti priklausomybe“, – sako J. Belte.
„Mes patys atsakingi už savo finansų valdymą. Niekas mūsų neverčia pirkti. Svarbu iš anksto apgalvoti finansines išlaidas numatant, kiek pinigų per mėnesį skirsite maistui, – kalba specialistas. – Išlaidų neplanavimas, net ir turint geras pajamas, galiausiai veda prie krizinės situacijos. Gyvename šiandien, tačiau rytoj taip pat gyvensime – nereikia pasiduoti pirkimo impulsui“.
Pasak verslo psichologijos eksperto, dažniausiai išlaidaujama spontaniškai, neplanuotai, impulsyviai. Planuojant išlaidas to galima lengvai išvengti. „Svarbu vengti kraštutinumų, griežtos taisyklės blogai veikia. Didžioji dalis finansų turi būti skiriama planuotiems pirkiniams, tačiau tam tikrą dalį galima skirti ir pirkiniams ne pagal sąrašą“, – patikina J.Belte.
Kaip mažinti išlaidas maisto prekėms?
Ugdykite planavimo įgūdžius, sudarinėkite būsimų prekių sąrašus.
Neikite į parduotuvę, jei esate išalkę.
Fiksuokite savo pajamas ir išlaidas.
Pirkite prekes, o ne „akcijas“.
Atsiskaitykite grynaisiais pinigais.
Atsidarykite sąskaitą, skirtą tik maisto išlaidoms.
Turint papildomų lėšų, galima investuoti į akcijines, didesnės maisto prekių pakuotės, gėrimus. Didesnę pakuotę pirkite tik būdami tikri, jog suvartosite ją laiku.
Pinigas yra vertesnis šiandien, nei bus rytoj. Neapsimoka pirkti prekės dėl nedidelės jai taikomos nuolaidos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...