- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, tyrimas.
Kaip skelbiama pranešime, tyrimo duomenys parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu, tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu.
Pasak „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovės Skaistės Varnienės, lietuviai susiduria su tiek pat miego sunkumų, rizikingo alkoholio vartojimo ir trauminių įvykių kaip ir kiti ES gyventojai, tačiau žemesnį emocinį atsparumą galėtų paaiškinti didesnė priklausomybė nuo soc. medijų, kuri ryškiausiai matoma vienoje amžiaus grupėje.
„Daugiausia tokių yra jauni suaugusieji iki 35 metų, kuriems socialiniai tinklai užima itin svarbią kasdienybės dalį“, – pastebi ji.
Ekspertės teigimu, Lietuvoje žmonių, besiskundžiančių prasta emocine ir fizine savijauta, yra trečdaliu daugiau nei kitose ES šalyse. To negalima nurašyti tik lietuvių būdui – Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaugusiųjų yra dvigubai daugiau nei kitur Europoje.
Tuo metu tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad emocinis atsparumas nėra įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima išsiugdyti.
Anot mokslininkės, Lietuvoje, palygintisu kitomis ES šalimis, daugiau gyventojų yra naudojęsi psichologo paslaugomis. Pas psichologą bent kartą gyvenime yra lankęsi net 27 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau kitos pagalbos galimybės išnaudojamos gana retai.
Pavyzdžiui, savipagalbos internetiniais tinklapiais ar mobiliosiomis programėlėmis yra naudojęsi tik 7 proc. gyventojų. Be to, Lietuvoje rizikingas socialinių tinklų naudojimas paplitęs du kartus daugiau nei kitose ES šalyse.
„Pernelyg didelis įsitraukimas į soc. tinklus gali skatinti lyginimąsi su kitais ir mažinti pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu stebėti savo įpročius, ekrano laiką ir sąmoningai riboti skrolinimą. Nereikia visiškai atsisakyti soc. tinklų, jų vartojimas gali padėti palaikyti ryšius su kitais, tačiau verta skirti laiko ir buvimui be soc. tinklų“, – teigia VU tyrėja.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Ant Karaliaus Mindaugo tilto i...
-
Prezidentas įteikė valstybin...
-
Filmo „Pietinia kronikas...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
KMT ketvirtfinalis: „Žalgir...
-
Karolis Raišys ir Mykolas Pau...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langąKasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...