- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė tvirtina, kad ši ydinga nuostata vis dar paplitusi, bet taip manančių – jau dešimtadaliu mažiau nei prieš dvejus metus.
Svarbūs pokyčiai
Liepos mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu bendrovė "Spinter" atliko pakartotinį visuomenės nuomonės tyrimą vyrų smurto prieš moteris tema. Respondentams buvo užduoti tie patys klausimai kaip ir prieš dvejus metus – 2017 m., siekiant palyginti, kaip pasikeitė gyventojų nuostatos.
"Nors problema vis dar milžiniška, per šiuos metus, aktyviai šviečiant visuomenę, pavyko šiek tiek sušvelninti vyrų smurtą patyrusių moterų kaltinimo mastą", – apklausos rezultatus komentuoja M.Jurkutė.
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą (nuo 53 iki 41 proc.). 5 proc. sumažėjo manančių, kad kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys linkusios sutirštinti spalvas (nuo 53 iki 48 proc.). 9 proc. sumažėjo ir įsitikinusių, kad jei moteris iš tikrųjų nori, ji gali bet kada nutraukti santykius su smurtautoju vyru (nuo 85 iki 76 proc.).
Keičiasi suvokimas
Ekspertės teigimu, gyventojai pradėjo labiau atpažinti įvairias smurto formas. Apklausoje pateiktas smurtines situacijas turėję vertinti respondentai dažniau nei prieš dvejus metus sugebėjo jas apibrėžti kaip smurtą. Pavyzdžiui, pateikus šią psichologinį smurtą iliustruojančią situaciją, ją smurtu įvardijo 10 proc. daugiau respondentų (nuo 60 iki 70 proc.): "Draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan."
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.
Pateiktą seksualinio smurto situaciją atpažino 8 proc. daugiau respondentų (nuo 82 iki 90 proc.). Sunkiausiai gyventojams atpažinti sekėsi ekonominio smurto situaciją – tokių buvo 60 proc., 9 proc. daugiau nei pernai. Lengviausiai atpažįstamas fizinis smurtas – tokių buvo 93 proc. ir šis procentas nesikeitė.
Padeda ir akcijos
M.Jurkutė teigia, kad gerėjantys apklausos rezultatai nėra savaiminis pokytis.
"Per šiuos dvejus metus buvo dėtos labai didelės pastangos, kad visuomenės nuostatos keistųsi. Tam skyrėme net tris sąmoningumo didinimo kampanijas – "Tai irgi smurtas", "Palaikyk" ir "Moterys moterims", kurių metu gyventojai matė socialinę reklamą televizijoje, radijuje, gatvėse, socialiniuose tinkluose. Dirbome su specialistais, kurie teikia pagalbą vyrų smurtą patyrusioms moterims. Apklausų duomenys patvirtina, kad gyventojų nuostatas paveikti galime, tiesiog tam reikia aktyvių, sistemiškų veiksmų", – tikina tarnybos ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Upėse rasti net keli negyvi jaunuoliai: savižudybė iš esmės yra žmogžudystė75
Šiais metais upėse rasti keli negyvi paaugliai. Tai visuomenę sukrėtė ir sukėlė diskusijas. Ar daugėja paauglių savižudybių ir ar ryškėja bauginančios tendencijos? Apie tai papasakojo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušn...
-
Perdegimas darbe: pusės metų laikotarpis yra vienas iš svarbiausių kriterijų1
Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais, nors Lietuv...
-
Norite pokyčių savo gyvenime? Atlikite šiuos penkis žingsnius3
Pastebite, kad jums sunku ką nors keisti? Norite gyvenime naujovių, pokyčių, tačiau juos vis atidėliojate? Pradėję greitai sugrįžtate prie senų įpročių? Profesionali supervizorė Nomeda Jerochova įvardija penkis konkrečius žingsnius,...
-
Šiuolaikinio jaunimo jausmų kalba: kokia ji?
Pasaulyje, kuriame dažnai pabrėžiama technologijų svarba, akademiniai rezultatai ir išoriniai pasiekimai, dažnai pamirštame menines veiklas kaip būdą prakalbinti jaunimą ir padėti jaunoms asmenybėms atsiskleisti. ...
-
Tėvai ir vaikai: skirtingi laikotarpiai – skirtingi išgyvenimai
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. ...
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...