Taip nutinka dėl staiga pasikeičiančio dienos režimo bei ankstesnių neigiamų bendravimo ar mokymosi patirčių. Ekspertų teigimu, rudens pradžia yra iššūkis kiekvienam vaikui, todėl šiuo laikotarpiu jiems itin svarbi tėvų parama.

Kaip padėti vaikui po vasaros atostogų kuo greičiau įsilieti į mokymosi aplinką, pasakoja Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektorė Renata Garckija.

– Su kokiais iššūkiais susiduria po vasaros atostogų į mokyklą grįžtantis vaikas?

– Ko gero, pagrindinis iššūkis – tai dienos režimo pasikeitimas. Vasarą gerokai sumažėja pareigų: nereikia anksti keltis ir eiti į mokyklą, dalyvauti pamokose, atlikti namų darbų. Taip pat sumažėja protinis krūvis, nes nėra pamokų, kuriose reikia būti susikaupusiems. Rugsėjo pradžioje viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Gyvenimo ritmo pasikeitimas moksleiviui gali būti psichologiškai paveikus.

Reikia paminėti ir individualius vaikų ypatumus bei jų patirtis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas ar paauglys mokykloje patirdavo akademinių ar bendravimo sunkumų, natūralu, kad grįžimas į mokyklą gali būti susijęs su psichologiniais iššūkiais. Jie gali pasireikšti tiek emocijų ar elgesio sutrikimais, tiek sveikatos problemomis.

– Kaip pratinti vaiką prie režimo, kokių priemonių imtis?

– Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams. Ko nors reikalaudami iš vaikų, patys privalo laikytis tam tikros dienos struktūros. Be abejo, tėvų ir vaikų režimas skiriasi, tačiau tuos skirtumus galima argumentuotai vaikui paaiškinti. Mokslininkai sako, kad paaugliams būtina miegoti 9–10 valandų per parą.

– Kalbant apie psichologinius sunkumus, koks šiuo klausimu tėvų vaidmuo, ar jie gali padėti?

– Svarbiausia sudaryti visas sąlygas vaikams reikšti savo jausmus, parodyti, kad juos suprantame. Šioje situacijoje galioja įprastos auklėjimo taisyklės – jautrumas vaikų poreikiams ir jausmams, nuoseklumas, ribų nustatymas ir išlaikymas. Pagrindinė taisyklė – išgirsti ir priimti galimus neigiamus jausmus.

Kai kurie tėvai, norėdami motyvuoti vaiką mokytis, pradeda gąsdinti artėjančiais atsiskaitymais, egzaminais metų pabaigoje, tam tikromis sankcijomis, jeigu nebus pasiekti teigiami rezultatai. To daryti nevertėtų. Jeigu vaikas dėl kokių nors priežasčių nerimauja, gąsdinimai tik dar labiau pablogins situaciją.

– Tai reiškia, kad geresnių mokymosi rezultatų siekis gali pakenkti psichologiškai?

– Tiek tėvai, tiek mokytojai turi turėti realių lūkesčių konkretaus vaiko atžvilgiu. Vaiką motyvuoti reikia korektiškai – jokiu būdu negalima naudoti gąsdinimų ar taikyti įvairias bausmes. Šiuolaikinės motyvacijos teorijos teigia, kad veikla turi būti svarbi ir įdomi pačiam vaikui. Išeitis paprasta – reikia stengtis sudominti moksleivį tam tikra sritimi. Tikėtina, kad vėliau jis pats nuosekliai ja domėsis ir gilins žinias.

– Naujosios technologijos. Koks yra jų vaidmuo siekiant geresnių mokymosi rezultatų?

– Skaitmeninių technologijų dėka vaikai gali rinkti informaciją mokslams, naudoti programas praktikoje – paįvairinti saviugdos procesą. Teko matyti sukurtas programas pradinukams – edukacinių žaidimų forma pateiktą informaciją jie mielai ir greitai įsisavina, ugdo tam tikras asmenines savybes. Šiuolaikinės technologijos atveria kelią kūrybiškumui – šiandien kaip niekada anksčiau tapo paprasta patraukliai pateikti mokymosi medžiagą, sudominti vaikus ar padaryti mokymosi procesą įdomiu darbo bei laisvalaikio užsiėmimu. Žinoma, tėvams svarbu įvertinti ir sekti kokiais tikslais jų atžalos naudoja kompiuterį ar kitus įrenginius.