- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas.
Šviesos stygius
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sezoniniai pokyčiai, ypač šaltuoju metų laiku, daro tiesioginę įtaką psichinei sveikatai ir didina depresijos riziką. Dažniausiai tai pasireiškia rudens ir žiemos mėnesiais, kai mažiau šviesos.
„Sezoniniai pokyčiai išties gali daryti didelę įtaką mūsų nervų sistemai. Visų pirma, ilgėjant tamsiajam paros laikui, sumažėja saulės šviesos, o tai tiesiogiai veikia melatonino ir seratonino gamybą smegenyse. Šios medžiagos svarbios nuotaikai reguliuoti ir energijos lygiui palaikyti, todėl gali sustiprėti nerimas ir nuovargis, suprastėti nuotaika ir miego kokybė“, – pasakoja vaistininkė Toma Gečienė.
Grįžtame prie senų klaidų
Vaistininkė pastebi, kad rudenį žmonės neretai grįžta prie senųjų, ne visuomet teigiamų įpročių, kurie ilgainiui gali pabloginti jų psichologinę ir emocinę sveikatą.
„Viena dažniausių klaidų – sumažėjęs fizinis aktyvumas. Po aktyvios vasaros arba dėl suprastėjusių orų daugelis nustoja sportuoti arba tai daro labai retai ir nereguliariai. Tai neigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir nervų sistemą, nes mankšta padeda reguliuoti streso hormonus ir gerina nuotaiką“, – pastebi pašnekovė.
Išsibalansavusi mityba – kita klaida, kurią įvardija vaistininkė. Anot jos, rudenį žmonės dažniau renkasi valgyti sunkesnį ir riebesnį maistą, valgo mažiau šviežių daržovių ir vaisių, kurie svarbūs nervų sistemai. Dėl to ilgainiui organizmui gali pritrūkti būtinų vitaminų ir mineralų, ypač magnio ir B grupės vitaminų, kurie prisideda prie normalios nervų sistemos būklės palaikymo.
„Dar viena ūmi problema – poilsio ignoravimas, pervargimas. Grįžus po vasaros atostogų dauguma skuba įsisukti į darbų sūkurį ir pamiršta poilsį, pomėgius, laiką sau ir neretai renkasi mažiau miegoti. Visa tai gali lemti išsekimą, stresą ir perdegimą“, – sako T. Gečienė.
Kaip pasirūpinti savimi
„Kad rudenį išvengtume neigiamo poveikio nervų sistemai, svarbu puoselėti jai vertingus įpročius. Vienas svarbiausių – išlaikyti fizinį aktyvumą. Net ir šaltuoju metų laiku rekomenduojama rasti laiko pasivaikščioti lauke, ypač kai šviečia saulė, nes ji bet kuriuo metų laiku padeda mūsų organizmui pasisavinti vitaminą D“, – pabrėžia T. Gečienė.
Svarbu rūpintis mityba, įtraukti į maisto racioną daugiau vaisių, daržovių, riešutų, viso grūdo produktų.
„Žinoma, rudenį pasidarykite kraujo tyrimus, kad sužinotumėte, kokių vitaminų ir mineralų jūsų organizme yra pakankamai, o kokių galbūt trūksta. Didelė tikimybė, kad šiuo sezonu jums gali pradėti trūkti vitamino D, magnio, omega-3 riebalų rūgščių ir B grupės vitaminų, ypač B6, B12 ir folio rūgšties. Laiku pastebėjus šių vitaminų trūkumą, galima tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir išsaugoti stiprią nervų sistemą visą šaltąjį sezoną“, – pataria vaistininkė T. Gečienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...